Daugeliui atvirosios bankininkystės (angl. „open banking“) terminas kol kas skamba miglotai, klausimų gali kelti ir vienas esminių jos aspektų: galimybė visiškai naujiems paslaugų teikėjams (vadinamosioms trečiosioms šalims) prieiti prie kliento sąskaitos duomenų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ši sritis reglamentuota įstatymų ir bet kuriam naujam žingsniui bus būtinas paties kliento sutikimas. Tuo metu naujų paslaugų galimybių, kurias atveria ši naujovė, yra apstu.
Dažniausiai klientų užduodamus klausimus apie Antrąją mokėjimo paslaugų direktyvą (PSD2) ir atvirąją bankininkystę apibendrinusi Lietuvos bankų asociacija (LBA) išskiria penkis esminius dalykus, kuriuos turi žinoti kiekvienas bankų klientas.
1. Pagrindas – Europos Sąjungos direktyva
Kam prireikė šių naujovių? Technologijoms sparčiai žengiant į priekį ir finansų srityje atsiranda vis daugiau erdvės visiškai naujoms, dar pažangesnėms paslaugoms. Vadinamosios atvirosios bankininkystės pagrindas – šiemet ES įsigaliojusi Antroji mokėjimo paslaugų direktyva. Lietuvoje ji į nacionalinę teisę perkelta per Mokėjimų įstatymą.
Vienas iš direktyvos įpareigojimų – kliento (fizinio arba juridinio asmens) sutikimu, bankas turės suteikti kitam paslaugų teikėjui (vadinamajai trečiajai šaliai) informaciją apie kliento sąskaitą ir prieigą prie jos mokėjimo paslaugai inicijuoti. Tam visi Europos Sąjungoje veikiantys bankai turi būti pasiruošę vėliausiai iki 2019 metų rugsėjo.
2. Paslaugas galės teikti tik licencijuotos įmonės
Kas tie paslaugų teikėjai, kurie galės gauti duomenis apie asmens banko sąskaitą ar prieigą prie jos? Tai finansinių technologijų sektoriaus įmonės, mokėjimų tarpininkai bei kitos įmonės, kurios tokiai veiklai bus gavusios bet kurios ES šalies finansų rinkos priežiūros institucijos licenciją. Direktyvoje jos įvardytos kaip trečiosios šalys.
Patikimų ir licencijuotų paslaugų teikėjų sąrašą viešai skelbs Lietuvos bankas. Šis kontrolės mechanizmas itin svarbus, mat trečiosios šalys bus atsakingos už gautų duomenų apsaugą.
3. Dėl prieigos spręs pats klientas
Itin svarbu, kad prieiga prie kliento sąskaitos ir tam tikrų duomenų paslaugų teikėjui (trečiajai šaliai) bus suteikta tik gavus paties kliento sutikimą ar prašymą. Pastarąjį klientas turės patvirtinti pasirinktam paslaugų teikėjui. Klientas galės pats bet kada suteikti leidimą ir bet kada jį atšaukti. Nesutikus, naudotis paslauga nebus įmanoma.
Klientas turi atidžiai susipažinti su sutikimu ir kokioms paslaugoms duoda sutikimą tam, kad suprastų, kaip bus naudojama jo informacija.
Svarbu nepamiršti patikrinti, ar teikėjas, kuriam klientas duoda sutikimą, tikrai yra licencijuotas (patikimų ir licencijuotų paslaugų teikėjų sąrašą viešai skelbs Lietuvos bankas).
4. Pasirinkimas, o ne prievolė
Suteikti prieigą prie savo duomenų – kliento teisė ir pasirinkimas. Mat prieiga prie kliento banko sąskaitos ir duomenys apie ją trečiosioms šalims bus suteikiami tik paties kliento pageidavimu ir tik gavus jo sutikimą.
Šios prieigos suteikimas nėra susijęs su duomenų teikimu valstybės institucijoms, tokioms kaip „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija ar kt., vykstančiu kitais pagrindais.
5. Pradžioje – tik sąskaitos likutis ir išrašas
Vadovaujantis direktyva, klientui paprašius ar sutikus, kitas paslaugų teikėjas (trečioji šalis) galės matyti jo einamosios banko sąskaitos likutį ir sąskaitos išrašą. Manoma, kad šie žingsniai tebus atvirosios bankininkystės pradžia ir ilgainiui patikimiems partneriams bus suteikiama ir daugiau banko sąskaitos duomenų naujoms paslaugoms teikti. Žinoma, tik klientui sutikus. Indėlių, vertybinių popierių sąskaitos ir kitokių rūšių sąskaitos šiam tikslui nebus prieinamos.
Šiuo metu bankai plėtoja programų kūrimo sąsajas (API), kurios leis trečiųjų šalių sukurtoms programoms pasiekti banko klientų sąskaitų informaciją ir formuoti už juos mokėjimus, jei klientas tam bus davęs sutikimą.
