„Manau, kad medikams tapo lengviau. Kalbėjausi su buvusiomis savo kolegėmis poliklinikoje. Terapeutams alga pakilo maždaug 200 eurų. Ne iš karto, pamažu, bet tai – svarbus pokytis“, – sakė Vilniaus Šeškinės poliklinikoje dirbusi medikė, šiuo metu – pensininkė.
„Luminor“ banko ekonomistai prognozuoja, kad ekonominė raida Lietuvoje lėtės, bet vidaus paklausa ir toliau augs, perkamoji galia – didės.
Laukiama ir darbo užmokesčio tolimesnio augimo, nes tam turės įtakos ir nauja mokesčių sistema. Tai sudaro ir palankias sąlygas taupyti. Kodėl tai reikia daryti? Pokalbis apie tai – su „Luminor“ banko vyriausiąja analitike Indre Genyte-Pikčiene.
– Žmonių atlyginimai pamažu didėja, nors ir ne visų. Kokiuose ekonominės veiklos sektoriuose šis augimas yra ryškiausias?
– Darbo užmokesčio kilimas nėra mitas. Statistikos departamento duomenys liudija, kad per metus – nuo pernykščio antrojo ketvirčio iki šiųmečio – atlyginimai paaugo sparčiausiai nuo 2007-ųjų – prieškrizinių laikų. Jie vidutiniškai padidėjo 10,5 procento.
„Sodra“ taip pat fiksuoja faktą: vidutiniškai algos per metus pakilo 12 proc. ir šis procesas tęsiasi.
Sparčiausiai uždarbis kilo sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje – 16,5 proc.
Maždaug 15 proc. jis padidėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje. Informacijos ir ryšių sektoriuje atlyginimai pakilo apie 14 proc., administraciniame – 13,6 proc.
Apskritai net aštuoniuose sektoriuose algos pakilo aukščiau nei minėtas 10,5 proc. vidurkis.
– Tai – „nuogi“ statistikos duomenys, nes prekės ir paslaugos brangsta. Kokią tai įtaką daro žmonių pajamų vidurkiui?
– Realus darbo užmokestis taip pat auga sparčiau nei pernai, nes šiemet infliacija yra daug kuklesnė. Rugpjūtį Lietuvoje ji sudarė 1,8 proc. – tiek vidutiniškai kainos pakilo per metus. Tad realus darbo užmokestis, atmetus infliaciją, padidėjo apie 7 proc.
– Yra dar vienas skaičius – mažmeninė prekybos apyvarta per pirmąjį pusmetį paaugo apie 7 proc. Vadinasi, žmonės daugiau išlaidauja?
– Išties mažmeninės prekybos apyvarta nuo sausio iki rugpjūčio imtinai to meto kainomis padidėjo 7 proc. O palyginamosiomis kainomis – tai yra atmetus infliacijos įtaką, apyvarta padidėjo 4,7 proc.
Tai yra spartus vartojimo augimas. Būtent mažmeninės prekybos apyvartos plėtra yra patikimas rodiklis, kuris padeda pajusti vartojimo pulsą.
Šiemet vartotojų apetitas neprastas, jie išlaidauja. Ir tai yra viena kertinių Lietuvos ekonomikos plėtros kolonų: perkamoji galia nemažėja, infliacija vartotojų – negąsdina.
– Didėjantis atlygis akimirksniu prabudina norą išlaidauti. To gal nereikėtų gėdytis, nes tiesiog ateina eilė pirkiniams, kurių buvo atsisakyta dėl lėšų stygiaus?
– Išlaidavimas yra išskirtinis lietuvių bruožas. Latviai ir estai yra labiau linkę taupyti, nei lietuviai.
Tokią situaciją būtų gerai pakeisti. Ir štai kodėl: ekonomikos raida vyksta ciklais.
Šiuo metu Lietuvos ūkio plėtra yra pasiekusi zenitą – ekonomika auga sparčiai, įmonės fiksuoja pelnus, darbo užmokestis kyla. Tai palankus metas finansiniam rezervui sukaupti. Namų ūkiai turi turėti santaupų „pagalvę“, kad, atėjus sunkmečiui, galėtų ja pasinaudoti.
– Yra žmonių, kurie net ir gaudami minimalią algą, vieną kitą dešimtį eurų pasideda “juodai dienai” – stumteli juos iš vienos sąskaitos į kitą. Tačiau taip besielgiančių nėra daug. Koks dar motyvas galėtų paskatinti žmones taupyti?
– Tai darantys žmonės elgiasi labai protingai.
Apskritai reikėtų vis daugiau kalbėti apie namų ūkio finansinį stabilumą. Siekdamas išlaikyti savo finansus tvariais, kiekvienas dirbantis žmogus turi pasirūpinti bent jau trimis kertiniais dalykais.
Pirmiausia tai – santaupos „juodai dienai“. O tai reiškia, kad kiekviena šeima turėtų būti sukaupusi tiek pinigų, kad jų pakaktų mažiausiai trijų mėnesių išlaidoms padengti.
Jų prireiktų, jei šeima liktų be vieno iš maitintojų ar kuris nors prarastų darbą. Šiuo „operatyviniu rezervu“ būtų galima pasinaudoti tol, kol pavyks vėl įsidarbinti ar surasti tam tikrą sprendimą.
Kitas motyvas – tai būstas. Lietuviai yra išskirtinė tauta Europoje, nes visi nori turėti savo būstą – įsigytą ar paveldėtą. Nuoma nėra itin populiari ir dėl teisinių priežasčių, ir dėl aukštų jos kainų.
Ir tai skatina šeimas ar jaunus žmones atsidėti lėšų pradiniam paskolos įnašui.
Trečias motyvas taupyti – tai senatvė. Ja būtina rūpintis iš anksto.
Kiekvienas žmogus išgyvena savo karjeros piką, vėliau jis blėsta. Profesijos atgyvena, pajamos – kinta. Todėl pensijai reikia rengtis iš anksto, atsidedant jai solidžias sumas. Jeigu įmanoma, pravartu taupyti ir vaikų studijoms, ir kitiems dalykams.
– Neretai žmonės ir galėdami netaupo, nes galvoja, kad nesulauks senatvės arba kad sukauptų pinigų senatvėje greitai neliks.
– Neįmanoma priversti žmonių taupyti, jeigu jie taip galvoja. Bet taip elgtis neatsakinga. Jie rizikuoja tapti savo vaikams arba visuomenei didžiule finansine našta.
Statistika rodo, kad vidutinė gyvenimo trukmė didėja, o dirbančiųjų žmonių ir tų, kurie yra jų išlaikomi – kurie gyvena iš „Sodros“ pajamų, santykis Lietuvoje prastėja.
Europos Komisijos prognozėmis, ateityje šis santykis bus itin prastas. Tad rūpintis savo senatvės finansiniu gerbūviu būtina patiems.
– Kokie būdai rūpintis pensija yra tvariausi?
– Tai priklauso nuo asmens finansinių galimybių, finansinio išprusimo, amžiaus ir kitų aspektų.
Tiems, kuriems nesvetimas investavimo pasaulis, vis tiek būtinai turi atsižvelgti į gyvenimo ciklo investavimo strategiją.
Į rizikingesnes, bet didesnę grąžą žadančias priemones pravartu investuoti jauname amžiuje. Tuo tarpu artėjant pensiniam amžiui verčiau rinktis atsargesnį ar konservatyvesnį investavimo būdą.
Taipogi investuojantieji turi prisiminti vieną svarbią taisyklę – nereikia laikyti „visų kiaušinių vienoje pintinėje“, tai yra savo investicijas reikia išskaidyti.
Tačiau finansų rinkos – pavojinga sritis. Naujokams reikėtų rinktis saugesnius taupymo būdus arba kreiptis patarimo į specialistus.
Lietuvoje pagal sudaromas sąlygas ir paskatas reikėtų įvertinti galimybę dalyvauti abejose pensijų kaupimo pakopose – tiek II, tiek III.
Įvertinti reikia tai, kad po reformos II pakopos fondai bus valdomi pagal gyvenimo ciklo fondų strategiją: prisiimama rizika atitiks investuojančio žmogaus amžių ir likusį periodą iki pensijos.
Šalia to žmonės gaus paskatų ir iš valstybės biudžeto.
Tuo tarpu kaupiant pensijai III pakopoje ir toliau, kaip iki šiol, bus taikomos mokesčių lengvatos.
Darbdaviai taip pat turėtų prisidėti prie darbuotojų pensijos. Profesiniai fondai yra populiarūs pasaulyje, o mokestinės paskatos Lietuvoje tam yra palankios.
– O investicijos į nekilnojamąjį turtą? Gal tai tinkamas būdas pasirūpinti pajamomis pensijoje?
– Tai labai priklauso nuo nekilnojamojo turto kokybės, o ypač – nuo vietos, kuriame jis yra.
Ši investicija gali būti patraukli, bet reikia pastangų norint išlaikyti jos vertę – daryti remontą, ieškoti nuomininkų. Visa tai mažina grąžą.
Be to, per pastaruosius metus investavusiųjų į nekilnojamojo turto nuomą smarkiai pagausėjo. Tad šiuo metu tai nėra rekomenduotina investicinė sritis, ypatingai už skolintas lėšas.
– Kuo daugiau žmogus turi pinigų, tuo didesni ir poreikiai. Ką daryti, kad ranka nesitiestų link sukauptos sumos?
– Tai paties žmogaus gebėjimas valdyti savo finansus. Jei yra rimta priežastis, reikia naudotis sukauptais rezervais, bet susilaikyti nuo išlaidų. Negerai būtų automobiliui išleisti pinigus, kurie skirti senatvei.
