Šiuo metu malkinės medienos rąstų kubinis metras privačiame miške vidutiniškai vertinamas 23 eurais, valstybiniuose – dešimčia eurų brangiau.
Tačiau tiek pat sausų malkų kainuoja apie 70 eurų.
Mat pakeliui iki malkinės jų kainą išpučia darbas – rąstus reikia supjaustyti į trinkas, išgabenti iš miško, skaldyti, džiovinti ir net supakuoti į maišelius, nes dabar tai madinga ir patogu.
Pigiau pasiruošti patiems
Per šildymo sezoną žmonės namui apšildyti sukūrena apie 10–15 kubinių metrų malkų. Tad perkant sausas, kaitrias malkas, dūmais išleidžiama apie 700–900 eurų.
Pirkti medieną ir malkas pasiruošti patiems yra kone triskart pigiau. Tik tokiu atveju malkų atsargas reikia sukaupti maždaug prieš metus.
Interneto skelbimų portaluose gausu pasiūlymų pirkti ir medieną malkoms, ir pačias malkas. Galima jų įsigyti ir iš privačių miškų, ir iš valstybinių. O kainų įvairovė – didžiulė.
Kaip sakė Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas medienos ruošai ir prekybai Valdas Kaubrė, po 33 eurus už kubinį metrą malkinės medienos didmeninėje rinkoje gali pirkti ir gyventojai, ir didmenininkai, ir galutinių produktų – malkų – gamintojai bei pardavėjai.
Kaina gerokai pasistiebė, palyginti su pirmuoju pusmečiu. Tuomet vidutinė malkinės medienos iš valstybinių miškų kaina buvo 29 eurai už kubinį metrą.
Anot V.Kaubrės, taupiesiems Valstybinių miškų urėdija gali pasiūlyti pigiausios žaliavos – medienos ruošos liekanų.
Tai – šakos, kelmai, medžių viršūnės. Vidutinė jos kaina – 3 eurai už kubinį metrą. Bet tokiu atveju gyventojams patiems reikia medieną iš miško išsivežti, supjaustyti ir sukapoti.
Iš urėdijos – tik atliekos
„Šildymo sezonas nustebino malkinės medienos kainos šuoliu. Džiaugiasi tie, kurie jos įsigijo pavasarį. Tie, kurie planavo trūkstamą kiekį nusipirkti rudenį, smarkiai apsiriko, nes tenka mokėti brangiau“, – sakė miškininkystės edukologas Raimundas Ereminas.
Prieš metus jis pats patardavo žmonėms pirkti medieną malkoms iš girininkijų, nes girininkai ar eiguliai gana tiksliai nurodydavo parduodamų malkų kiekį. Dabar to nebeliko.
„Erdmetris, kietmetris, priekaba, miškavežis – tai įvairūs mato vienetai, kuriais dažnai manipuliuojama.
Iš privataus miško savininkų dar galima įsigyti geros kokybės ir kaitresnės medienos malkoms, nes tam atrėžiamos medžių viršūnės. Jos per plonos parduoti kaip pjautinę medieną.
O valstybiniuose miškuose dabar malkoms skiriamos tiktai kirtimų atliekos – bent šiek tiek geresni beržai, eglės ar pušys supjaustomi į popieriui gaminti skirtus rąstus.
Jų kaina šiuo metu yra pakilusi daugiau nei trečdaliu, palyginti su metų pradžia. Todėl malkoms lieka kreivi, papuvusiais stiebais ir šakomis, dvišakiai medžio gabalai“, – neslėpė R.Ereminas.
Kainos kilo ir tebekyla
Apie kylančias medienos – tiek malkinės, tiek rąstų – kainas kalbama dar nuo gegužės, kai paaiškėjo antrajam pusmečiui skelbto aukciono rezultatai. Aukcionuose parduodama valstybinių miškų mediena, kurios pirkimo sandorius pusmečiui ar dar ilgesniam laikui sudaro apie 230 įmonių.
Gegužės mėnesį vykusiame aukcione numatyta per pusmetį parduoti 563 tūkst. kubinių metrų medienos, o sutarčių vertė pasiekė 29 mln. eurų.
Palyginti su ankstesniu aukcionu, popieriaus gamybos rąstai pabrango daugiau nei 30 proc. – nuo 35,8 iki 48 eurų už kubinį metrą. Penktadaliu brango kirtimų atliekos – iki 23,2 euro už kubą.
Plokštėms gaminti skirtos medienos kaina pakilo iki 47,3 euro.
Palyginti su metų pradžia, antrąjį pusmetį nepakitusi liko tik vidutinė rąstų kaina.
Ji sukasi apie 78 eurus už kubinį metrą ir tebėra didžiausia Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, Estijoje ji siekia 73, Latvijoje – 62 eurus.
Šiuo metu paskelbta registracija į 2019-ųjų pirmojo pusmečio aukcioną. Jis vyks lapkričio 29-ąją. Jame ir paaiškės tai, kaip toliau keisis medienos kainos. Priežasčių, kad jos liautųsi augusios, dar nėra.
Poreikis vis didėja
Pastarąjį kartą apvaliosios medienos kainos panašias į dabartines aukštumas buvo pasiekusios 2010 metais, bet po to smarkiai ir ilgam krito.
Anot Privačių miškų savininkų asociacijos direktoriaus Aido Pivoriūno, įtakos medienos kainoms daro smarkiai padidėjęs medžio produktų poreikis.
„Tai ir Europos, ir viso pasaulio tendencija. Europos Parlamentas ir Europos Komisija sumanė didžiulę kampaniją, skirtą plastiko pakuotėms pakeisti gaminiais iš atsinaujinančių išteklių, pavyzdžiui, popieriaus.
Kita priežastis – šildymo sezonas. Jo metu tradiciškai pradeda brangti prasčiausios kokybės mediena, dėl kurios konkuruoja ir biokuru kūrenamos katilinės, ir medžio drožlių plokščių gamyklos.
Kadangi tokios medienos poreikis didėja, natūralu, kad tai sukuria sąlygas kainos smarkiai išaugti“, – aiškino A.Pivoriūnas.
Privačių miškų savininkai nesėdi sudėję rankų.
Pasak aplinkos ministro Kęstučio Navicko, šiemet iki rugsėjo jau buvo išnaudota 80 proc. leidimų privatiems miškams kirsti.
„Dabar, kai medienos kaina pakilusi 20 proc., kas tik gali, tas skuba versti medžius.
Padidėjusios kainos – tai praėjusių metų liūčių atgarsis. Buvo labai šlapia, ir estai bei latviai neprikirto tiek medienos, koks buvo jos poreikis, – neįvažiavo į miškus. Tad medienos poreikis tebėra didelis.
Šiemet buvo gera vasara, miškai išdžiūvo. Tikėtina, kad kitąmet medkirčiams gamta netrukdys, tad ir kainos nukris“, – svarstė K.Navickas.
Pamaitina ir skandinavus
Kaip sakė V.Kaubrė, Valstybinių miškų urėdija didžiąją dalį – daugiau nei 93 proc. pagamintos žaliavinės medienos – parduoda didmeninės prekybos aukcionuose, kuriuos administruoja „Baltpool“ birža.
„Šiuose aukcionuose gali dalyvauti ir Lietuvos, ir užsienio juridiniai bei fiziniai asmenys.
Žaliavinės medienos didmeninę kainą suformuoja paklausos ir pasiūlos santykis.
Lemiamą įtaką turi tai, kokią ją biržoje siūlo pirkėjai“, – sakė V.Kaubrė.
Tad antrojo pusmečio aukcione buvo nustatyta vidutinė 48 eurų už kietmetrį popierrąsčių – celiuliozei gaminti naudojamos medienos – kaina. Palyginti su pirmuoju pusmečiu, ji išaugo 33 proc. – pabrango 14 eurų.
„Tai nulėmė išaugusi paklausa. Dabar šios žaliavos kainos stabilizavosi ir artimiausiu metu kilti neturėtų.
Didžiausi popiermedžių perdirbėjai yra celiuliozės fabrikai. Neseniai buvo atidaryta naujų fabrikų Skandinavijos šalyse“, – pasakojo V.Kaubrė.
Išveža gerokai daugiau nei importuoja
Kadangi medkirčiai miškuose darbuotis pradėjo rugpjūtį, kai baigėsi su gamtosauga susijusi kirtimų pertrauka, tuo metu ėmė pūstis ir medienos eksportas.
Statistikos departamento duomenimis, paskutinį vasaros mėnesį į užsienį medienos buvo išgabenta už 14,6 mln. eurų (pernai tuo pat metu – už 10,3 mln. eurų), liepą – už 11,3 mln. eurų (pernai liepą – už 7,5 mln. eurų).
Importo kiekis gerokai kuklesnis: rugpjūtį medienos atgabenta už 1,16 mln. eurų, liepą – už 1,4 mln. eurų.
