Ekspertai su žemėmis maišo planuojamą maisto kuponų sistemą: „Tai – atgyvena“

Premjerui Sauliui Skverneliui skelbiant karą su augančiomis maisto produktų kainomis, vis garsiau aptarinėjamas žiniasklaidos paviešintas naujasis priemonių plano pasiūlymas, kuris būtų paremtas „vaučerių“ sistema.

Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas teigia, kad sistema gali būti paremta ne tik kuponų įsigijimu, o, pavyzdžiui, nuolaida pritaikyta apsipirkimo metu parodant savo asmens tapatybės kortelę.<br>J.Stacevičiaus ir V. Balkūno nuotr.
Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas teigia, kad sistema gali būti paremta ne tik kuponų įsigijimu, o, pavyzdžiui, nuolaida pritaikyta apsipirkimo metu parodant savo asmens tapatybės kortelę.<br>J.Stacevičiaus ir V. Balkūno nuotr.
Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas teigia, kad sistema gali būti paremta ne tik kuponų įsigijimu, o, pavyzdžiui, nuolaida pritaikyta apsipirkimo metu parodant savo asmens tapatybės kortelę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas teigia, kad sistema gali būti paremta ne tik kuponų įsigijimu, o, pavyzdžiui, nuolaida pritaikyta apsipirkimo metu parodant savo asmens tapatybės kortelę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Vaučeriai“ prekių rinkoje jau yra truputį atgyvena ir praėjusio amžiaus instrumentas“, – kritikos negailėjo N.Mačiulis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Vaučeriai“ prekių rinkoje jau yra truputį atgyvena ir praėjusio amžiaus instrumentas“, – kritikos negailėjo N.Mačiulis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas aiškino, kad tokia planuojama sistema rodo, jog valdžia vis labiau tolsta nuo laisvos rinkos ir laisvo žmonių pasirinkimo ideologijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas aiškino, kad tokia planuojama sistema rodo, jog valdžia vis labiau tolsta nuo laisvos rinkos ir laisvo žmonių pasirinkimo ideologijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Finansuoti kuponus ir tuo pat metu kalbėti, kad reikia apmokestinti senesnius automobilius, t.y. mažiau pasiturinčių šeimų transporto priemones, yra veidmainiška“, – sakė Ž.Šilėnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Finansuoti kuponus ir tuo pat metu kalbėti, kad reikia apmokestinti senesnius automobilius, t.y. mažiau pasiturinčių šeimų transporto priemones, yra veidmainiška“, – sakė Ž.Šilėnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2018-11-08 08:19, atnaujinta 2018-11-08 09:03

Tiesa, ekonomistai tokius Vyriausybės užmojus vadina atgyvena ir sako, kad kol kas klausimų yra daugiau nei atsakymų.

Tuo tarpu S.Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas teigia, kad sistema gali būti paremta ne tik kuponų su tam tikrais kodais įsigijimu, o, pavyzdžiui, nuolaida, pritaikyta apsipirkimo metu pardavėjui parodant savo asmens tapatybės kortelę.

Prasitarė apie ID korteles

Kaip rašė naujienų portalas delfi.lt, naudojantis „vaučerių“ sistema gyventojai galėtų įsigyti tam tikros vertės kuponus už mažesnę kainą ir juos panaudoti apsiperkant smulkiųjų prekybininkų ar ūkininkų įsteigtose parduotuvėse, perkant būtiniausius maisto produktus.

Tiesa, premjero patarėjas S.Malinauskas trečiadienį lrytas.lt aiškino, kad sistema galėtų veikti pasitelkiant ne tik fizinius „vaučerius“, gaunamus, tarkime, Lietuvos pašte ar pačioje parduotuvėje, kurioje apsiperkama, tačiau ir elektroninius. Pavyzdžiui, tam, kad gautum valstybės suteikiamą nuolaidą, gyventojai su savimi turėtų nešiotis asmens tapatybės kortelę.

„Vaučeris“ nėra nei pinigų atitikmuo, nei maisto talonas. Galima sakyti, kad tai valstybės suteikiama nuolaida, nuolaidų kuponas. Sistema gali būti tokia paprasta, kad atėjus į autorizuotą parduotuvę pakaktų parodyti savo ID kortelę ir ta nuolaida būtų pritaikyta“, – sakė jis.

Kaip tai atrodytų?

„Nueinate pas ūkininką ir išsirenkate produktus, kuriuos ruošiatės pirkti. Jeigu kalbame apie fizinį „vaučerį“, ūkininkas galėtų nuskaityti fizinį kvitą su kodu, o jeigu kalbame apie ID variantą, turėtumėte paduoti jam savo ID kortelę ir jis jūsų duomenis turėtų patikrinti programėlėje kompiuteryje ar telefone. Ūkininkas turėtų asmeninį prisijungimą prie programėlės.

Ten, suvedęs žmogaus vardą, pavardę, jis matytų, ar kvitą turite, ar dar nepanaudojote ir, apskritai, ar tą nuolaidą galite gauti.

Arba prieinate parduotuvėje prie pardavėjo ir sakote, kad norite įsigyti 2 „vaučerius“ po 8 eurus ir, kad už 22 eurus pirksite mėsos.

Tai reiškia, kad jūs sumokate 16 eurų už „vaučerius“ ir primokate 2 eurus, nes, tarkime, vieno „vaučerio“ vertė yra 10 eurų. Tada ūkininkas apsiskaičiuoja, kad gavo pilną kainą ir jam valstybė kiekvieną mėnesį grąžina skirtumą“, – apie šiuo metu svarstomus visų galimų nuolaidų pritaikymo variantus pasakojo S.Malinauskas ir patikslino, kad nereikia įsivaizduoti, jog „vaučeris“ bus vandens ženklais pažymėta alternatyvi valiuta.

„Tai labai paprastas dalykas. Jeigu, tarkime, eini į Lietuvos paštą, tai gali būti atspausdintas kvitas, kuriame parašyta, kad šitas asmuo atliko 7 eurų mokėjimą ir jis turi teisę išleisti 10 eurų.

Manome, kad dėl techninio įgyvendinimo tai nebūtų didelė problema“, – pabrėžė premjero patarėjas.

Daug neaiškumų

Tiesa, jis užsiminė, kad per mėnesį būtų galima įsigyti ribotą „vaučerių“ kiekį. Kol kas dar neaišku, kokiam ratui žmonių tokios nuolaidos būtų pasiūlytos – visiems ar tik tiems, kurių pajamos mažiausios.

Pasak S.Malinausko, valstybės siūloma nuolaida apsiperkant pas smulkiuosius prekybininkus ar ūkininkų įsteigtose parduotuvėse galėtų sudaryti 20 arba 30 proc.

Paklaustas, ar yra paskaičiuota, kiek dėl valstybės kompensuojamų sumų nuostolių patirtų biudžetas, S.Malinauskas teigė konkretaus skaičiaus pasakyti kol kas negalintis, mat šiuo metu tokie skaičiavimai kaip tik ir atliekami.

N. Mačiulis: „Tai – atgyvena“

Tiesa, ekspertai nors ir labai abstrakčius Vyriausybės užmojus vertina atsargiai, tačiau kritikos negaili.

Pasak „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, idėja skatinti smulkųjį verslą padėti mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams yra gera, tačiau klausimų kol kas daugiau nei atsakymų, o ir pati mintis, pasak ekonomisto, jau kiek atgyvenusi.

„Niekas dar nežino, kokie tie „vaučeriai“ bus, kadangi visos versijos dar tik svarstomos. Vienoje versijoje – tai labiau parama mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Kitoje versijoje – diskutuojama apie paramą smulkiems prekybininkams, ūkininkams. Neaišku į ką pavirs tokios diskusijos ir svarstymai ir ką bus siekiama paremti“, – paklaustas, kaip vertina tokią sistemos idėją, kalbėjo ekonomistas.

Jo teigimu, pasaulinėje praktikoje „vaučeriai“ naudojami dviem tikslams: primuoju – paskirstyti labai ribotas prekes, kurių trūksta, antruoju – suteikti nemokamas arba gerokai pigesnes prekes socialiai remtiniems asmenims.

„Vyriausybės pasvarstymai, kad kuponų sistema galėtų būti priemonė paremti smulkius prekybininkus ir smulkius ūkininkus yra tam tikra inovacija, nes bent jau man neteko girdėti apie kitus tokius pasiūlymus ar veikiančius modelius kitose šalyse“, – kalbėjo N.Mačiulis ir teigė tokios sistemos naudojimą vertinantis „rezervuotai“.

„Ji nėra patogi, yra biurokratiška ir kažin ar iš esmės pakeistų konkurencinę padėtį ir galimybes konkuruoti smulkesnėms parduotuvėms kaimo vietovėse, kur šalia yra didesnis konkurentas, turintis didesnį pasirinkimą, didesnį logistikos tinklą ir mažesnes kainas.

Mintis paskatinti smulkųjį verslą padėti mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams yra gera, bet kažin ar gali pasiteisinti. Turėtume diskutuoti ir apie kitas priemones“, – svarstė jis.

Kaip užsiminė, pagrindinis tokios kuponų sistemos trūkumas yra tai, kad ji nėra nei paprasta, nei efektyvi.

„Vaučeriai“ prekių rinkoje jau yra truputį atgyvena ir praėjusio amžiaus instrumentas“, – kritikos negailėjo N.Mačiulis.

Vadina parodija ir veidmainyste

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas atvirai kritikavo valdžios užmojus sakydamas, kad nė vienas iš Vyriausybės variantų, kad ir kaip sistemą bus nuspręsta taikyti, nebus priimtinas.

„Jei „vaučeriai“ būtų dalinami tik mažas pajamas turintiems žmonėms, tuomet juos reikėtų traktuoti kaip socialinės paramos formą. Ir tada esminis klausimas yra: „Kodėl šita parama dalinama „vaučeriais“, kuriuos galima panaudoti tik brangesnėse parduotuvėse, o ne pinigais?“

Nes dalinti paramą, bet neleisti žmonėms apsipirkti ten, kur jiems pigiau, yra paramos parodija. Jei „vaučerius“ reikės pirkti, jei juos galės įsigyti kiekvienas, tuomet tai jau net ne parama, o kažkoks valdiškas grupinio apsipirkimo nuolaidos kuponas, t.y. irgi parodija“, – griežtai kalbėjo Ž.Šilėnas.

Įdomu ir tai, kad „vaučerių“ sistema būtų finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais.

„Finansuoti kuponus ir tuo pat metu kalbėti, kad reikia apmokestinti senesnius automobilius, t.y. mažiau pasiturinčių šeimų transporto priemones, yra veidmainiška“, – sakė Ž.Šilėnas.

Mato grėsmių ir trūkumų

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas aiškino, kad tokia planuojama sistema rodo, jog valdžia vis labiau tolsta nuo laisvos rinkos ir laisvo žmonių pasirinkimo ideologijos.

„Aš manau, kad taip greitai nereikia atmesti šios idėjos. Reikia sulaukti daugiau informacijos. Visgi man ideologiškai neatrodo naudinga valdžiai taip priešinti prekybos tinklus su smulkiaisiais prekybininkais teigiant, kad kainos prekybos tinkluose yra didesnės negu pas smulkius prekybininkus ir todėl tuos kuponus būtų galima panaudoti tik atsiskaitant už prekes pas smulkiuosius prekybininkus.

Tokiais žingsniais valdžia vis labiau tolsta nuo laisvos rinkos ir žmonių laisvo pasirinkimo ideologijos“, – aiškino T.Povilauskas.

Pasak jo, jeigu nebūtų nurodoma, kuriuose taškuose galima atsiskaityti už kuponus, situacija keistųsi iš esmės, o priemonė būtų verta dėmesio.

„Tada būtų galima labai konkrečiai suteikti galimybę gaunantiems mažas pajamas pigiau įsigyti būtiniausių maisto produktų ir tai būtų kaip alternatyva išmokų didinimui“, – sakė ekonomistas ir įvardino, kad valdžios planai turi trūkumų bei grėsmių.

Viena tokių – sistemos administravimo kaina. Taip pat, kaip sakė specialistas, kyla pavojus, kad šios kuponų sistemos galėtų būti pradėtos taikyti ne pirmo būtinumo prekėms ir visiems gyventojams.

„Tai turi būti labai tikslinga priemonė konkrečioms grupėms finansiškai pažeidžiamų žmonių, nes visgi ji reikalautų valstybės biudžeto pinigų“, – sakė T.Povilauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.