Net kelios instancijos nusprendė, kad išnaudojimo apraiškų nebuvo, o algų atvykėliai negavo nespecialiai – tiesiog susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms. Nevyriausybininkai aiškina, kad šalies teisėsauga vis dar nesupranta ir nemoka tirti išnaudojimo bylų, o su nepaliečiais dirbę verslininkai sako buvę nekaltai apšmeižti.
Lietuvoje anglis krovę nepaliečiai slapta padarė ne tik nuotraukas, kokioje aplinkoje jiems teko gyventi, bet ir įrašė ant jų šaukiantį juos įdarbinusios įmonės vadybininką.
„O, aš einu į policiją, padėkit man! Jūs žinot vyrus iš mūsų šalies? Niekada neina į policiją prašyti patarimo. Jeigu jis nueis, tai po šito niekas su juo nekalbės. Niekas!“, – įraše girdimos pašaipos.
Darbininkams iš Nepalo įraše grasinama deportacija, tikinama, kad jie į Europą daugiau nebegrįš.
Penkiolika nepaliečių, kaip statybininkus, Lietuvoje įdarbino mažoji bendrija „Skolų birža“, bet paaiškėjo, kad jie šio darbo nemoka. Tada jie buvo paskolinti kitai įmonei, kur fasavo anglis. Bet atvykėliai sunerimo, kai buvo surinkti jų pasai, o už pusantro mėnesio darbo jie negavo pinigų.
„Mes pakavome anglis ir jas turėjome krauti į sunkvežimius. Dirbome grupėmis, po 8 valandas per dieną. Bet per pusantro mėnesio negavome jokio atlyginimo. Vadovas žadėjo ne tik sumokėti pinigus, bet ir išsiųsti dirbti į Lenkiją, tačiau nieko nepadarė“, – pasakojo Lietuvoje dirbęs nepalietis Dul Bahaduras Gurungas.
Padėti nepaliečiams pasiryžo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras.
„Jie buvo žeminami, pravardžiuojami, į juos buvo kreipiamasi su keiksmažodžiais, jiems buvo grasinama, kad jeigu jie kreipsis į policiją, jie tuoj pat pirmu lėktuvu grįš į savo tėvynę ir t.t. Žodžiu, jie tikrai pateko į nepavydėtiną, visiškai nepavydėtiną situaciją“, – pasakojo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
Dėl nepaliečių buvo kreiptasi į teisėsaugą, bet vėliau tyrimas buvo nutrauktas.
Prokuratūra atsakymus dėl motyvų pateikė raštu. Juose teigiama, kad nepaliečiai patys sutiko dirbti, dėl to išnaudojimo ir nebuvo. Algos negavo, nes išdirbo mažiau, nei mėnesį. Nustatyta ir kad grasinimai nepaliečiams deportacija nebuvo realūs.
Iš konflikto metu darytų garso įrašų matyti, kad juose darbdavys išlieja sukeltas emocijas, kas nesuteikia pagrindo teigti, kad tokie vienkartiniai grasinimai galėjo būti realūs. Darbdavio teiginiai buvo išsakyti dėl jų skundų, o ne siekiant palaužti jų valią ar siekiant išnaudoti.
Nepaliečius įdarbinusios įmonės „Skolų birža“ telefonu atsiliepęs ir prisistatyti nepanoręs vyras aiškino, kad skola darbininkams susidarė, nes su jais neatsiskaitė užsakovai.
„O kai jie sužinojo, kad mes ruošiame dokumentus juos išsiųsti, tai ir prasidėjo ta visa nesąmonė, kadangi jie kažkur gavo patarėjus, kad geriau kreiptis į institucijas ir iškelti mums bylą ir gauti prieglobstį“, – aiškino jis.
Nepaliečiai iš Lietuvos išvyko dar pernai, iš karto po to, kai jų istorija buvo paviešinta žiniasklaidoje.
