Po pirmojo svarstymo biudžeto projektas grąžintas tobulinti. Antrasis svarstymas numatomas gruodžio 6 dieną.
Vadino pasakomis ir rinkimine kampanija
Seimo narys Kęstutis Glaveckas visą biudžeto svarstymą vadino didele pasaka ir ode.
„Mūsų svarstymas primena pasaką apie biudžetą, odę. Visi klauso, ką kas girdi, ką ne, ne visiems įdomu. Ir taip vyksta visada. Liberalai turi keletą labai rimtų abejonių dėl korekcijų, kurias reikia padaryti. Reikia turėti omeny, kad rizikos, kurios sudarom, yra didelės. Nekalbant apie populizmo šmėklą, kuri egizstuoja Lietuvoje, daug kas deklaruoja tokius paisūlymus, kurių daug kas įgyvendinti negali“, – kritikavo K.Glaveckas.
Jo teigimu, grėsmių, kalbant apie biudžetą, yra daugybė. Jos tiek išorinės, tiek vidinės. Kaip išorines jis vardino didelę infliaciją pasaulyje, Italijos padėtį.
„Be išorinių grėsmių yra ir vidinės. Ir jų yra daug. Pavyzdžiui, vienas pasiūlymas, turintis didelę riziką – pasiūlymas dėl 5 proc. lengvatos maisto produktams, mažinant PVM nuo 21 proc. Tai reikštų 500 mln. eurų praradimą. Neįmanoma, kad žmonės daugiau valgys. Tai padidins pelną, bet nesumažins kainų“, – savo nuomonę išsakė Seimo narys ir visą biudžeto projektą vadino rinkimine kampanija.
„Norima parodyti, kad bus gerai, bet gali būti dar blogiau. Liberalai palaiko ir rezervų didinimą“, – sakė jis ir aiškino, kad fiskalinė politika, mokesčių korekcija, yra nevisiškai pasiekusi savo tikslą, nes socialiniai dalykai liko neišspręsti.
„Liberalai abejoja kitų metų biudžeto realizmu ir galvoja, kad jis turėtų būti smarkiai koreguojamas optimizmo sumažinimo srityje“, – sakė K.Glaveckas.
Pasigedo finansavimo kitose srityse
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Gintaras Steponavičius, diskusijoje Seime sakė, kad mato net kelias kritikuojamas sritis.
„Augančios ir kitais metais augsiančios ekonomikos, didėjančių pajamų ir žymiai didėsiančių išlaidų kontekste, 2019 biudžeto projektas palieka prieštaringą įspūdį. Yra gerų, pagrįstų, į ilgalaikį šalies perspektyvą nukreiptų sprendimų, tačiau man, kalbėsiančiam apie sritį, kurioje dirbu Seime ir sergu už ją – švietimą, norisi pakalbėti su nemaža kritikos dalimi“, – sakė G.Steponavičius.
„Vyriausybė teigia, kad švietimo srityje vyksta sisteminės pertvarkos, ir tam nukreipti 60 milijonų eurų. Kokia prabanga yra finansuoti dalykus, kurie atrodo svarbūs. Praėjo keturi mėnesiai nuo to, kai Seimas priėmė apmokėjimo pokyčius ir matome, kad pokyčiai, kurie buvo skubotai rengiami, neįnešė nei pasitenkinimo, nei harmonijos mokytojų tarpe“, – apie mokytojų organizuojamą streiką kalbėjo G.Steponavičius.
„Palinkėčiau, kad derybos ir refleksija, kas yra padaryta dėl etatinio mokytojų apmokėjimo, dar įvyks ir bus galima padaryti motyvuojančią atlygio sistemą“, – sakė jis.
„Gerai yra tai, kad mokytojų, dėstytojų atlyginimai kitais metais didės, kartu bus indeksuojama studijų kaina, tai įtvirtins stabilumas. Didės ir doktorantų stipendijos, tai yra pozityvu. Bet kai papildomų pinigų skyrimas yra sukoncentruojamas tik į bendrąjį lavinimą ir aukštąjį mokslą, natūralaus klausimas – kaip su kitomis sritimis?“ – Seimo salėje klausė parlamentaras.
„Švietimo bendruomenė dešimčių papildomų milijonų, atkeliaujančių į švietimo sritį šviesoje, šiuos pokyčius pasitinka be entuziazmo – nusivylusi, sutrikusi“, – savo kalbą baigė G.Steponavičius.
Apkaltino brangiai pasiskolinus
BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas sakė, kad šis biudžetas – vaikščiojantis ant ribų.
„Visi norime didesnių atlyginimų, mažesnių mokesčių, vaiko pinigų, bet Vyriausybės darbas yra subalansuoti tuos poreikius ir siūlymus. Tai mes ir darome“, – sakė S.Jakeliūnas.
Pasak jo, kitąmet mokestiniai pokyčiai kainuos beveik 2 mlrd. eurų.
„Šiais metais ir kitais metais valstybė, mokesčių mokėtojai sumokės dar 300 mln. eurų papildomai palūkanų, ir ne dėl to, kad A.Kubiliaus Vyriausybė nesikreipė dėl finansinės paramos.
Sprendimai priimti jau vėliau, kuomet buvo skolinamasi už 6 ar 7 proc. palūkanas ir tai buvo daroma dešimčiai metų. 2017 metais valstybė skolinosi už 1 proc. ir mažiau. Įvertinus, kad buvo galima skolintis trumpesniam laikui, rezervas būtų sutaupęs apie 300 mln. eurų, o per 10 metų suminė suma siektų apie 2 mlrd. eurų“, – apie išlindusias skolas su didelėmis palūkanomis kalbėjo S.Jakeliūnas.
G. Landsbergis: „Biudžetas yra tragiškas“
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis taip pat stojo į Seimo tribūną pasisakyti dėl kitų metų biudžeto projekto.
Jis visų pirma pakomentavo S.Jakeliūno kalbą.
„Suprantu, kad sunku suderinti vienoje kalboje ir pastabas biudžetui, ir bandymą pagrįsti, kodėl jis geras. Todėl skamba kaip visa didelė nesąmonė. Aš noriu pakartoti, ką S.Jakeliūnas yra pasakęs anksčiau, jis balsavo prieš mokesčių pertvarką, kurios pagrindu ir formuojamas biudžetas, jis siūlė daryti tą patį mums, mes jį palaikėme, ir darysime tai toliau“, – apie norą nepalaikyti biudžeto projektą sakė jis.
„Kalbant apie mokesčių pertvarką, kuri yra esminė ašis šio biudžeto, priimta šių metų birželio mėnesį, valdančiųjų partneriai – „socdemdarbiečiai“ siūlė pristatyti pertvarką su biudžetu.
Taip mes būtume žinoję, kad biudžetas neteks 350 milijonų eurų pajamų dėl vieno Vyriausybės sprendimo. (…) Esminis dalykas, kad tai yra bene milijardas litų, kurių negaus Lietuvos biudžetas. (…) Šiuos pinigus buvo galima naudoti įvairiems kitiems dalykams. Biudžetas yra išgramdytas iki paties dugno, nebėra ko pažadėti nei mokytojams, nei gaisrininkams ir jų uniformoms“, – sakė G.Landsbergis, pridurdamas, kad reformos smūgio dar ilgai nebus galima pamatyti.
„Apgavote savo rinkėjus, apgavote tuos, kurie tikėjo jūsų programa, apgavote Seimo narius, žadėdami dalykus, kurių neatnešėte. Gal paklausėte kokių verslo organizacijų, kurios sako, kad mažiausias darbo apmokestinimas yra didžiausia Lietuvos panacėja. Ne mokytojai, medikai, gaisrininkai. Jūsų sprendimas lėmė, kad kitų metų biudžetas yra tragiškas. Su tuo visus ir sveikinu“, – sakė G.Landsbergis.
Jis dar kartą siūlė sustabdyti mokesčių pertvarką ir atidėti biudžeto svarstymą.
Siūlė premjerui naudoti bizūną
Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad suplanuotas išlaidas vertina labai pozityviai ir teigiamai.
Bet jis norėjo išsakyti ir keletą pastabų dėl pajamų surinkimo. „Noriu čia pasakyti premjerui ir finansų ministrui, kad jie turi tam tikrą bizūną panaudoti tam tikriems ministrams“, – sakė A.Butkevičius.
„Vieną kartą tam tikri ministrai turi atsiskaityti, kad nesugeba racionaliai suplanuoti ir efektyviai panaudoti. Jei šiais metais visos suplanuotos išlaidos būtų tinkamai suplanuotas“, – teigė politikas, pripažindamas, kad kitų metų biudžeto planas yra labai įtemptas.
Konkrečių ministrų A.Butkevičius neįvardijo.
Apkaltino žlugdant regionus
Seimo narys Antanas Matulas griežtai pasisakė apie regionų politiką ir finansavimą naujame biudžete.
„Turiu 5 metų patirties Europos Parlamente ir galiu drąsiai sakyti, kad tokio regiono žlugdymo, kaip dabar, nesu matęs“, – sakė Seimo narys.
Jo teigimu, augant ekonomikai net 48 savivaldybėms mažėja finansavimas, jau nekalbant apie tai, kad pavedama atlikti vis daugiau funkcijų, nors papildomų lėšų nebenumatyta.
„Situacija regionuose sudėtinga, o dar ruošiamasi naikinti regionų ligonines. A.Veryga neslepia, kad ligoninės turi tapti slaugos ligoninėmis. Tai kur tie žmonės pasidės? Laukiama chaoso“, – sakė A.Matulas.
Traukė per dantį
Premjeras Saulius Skvernelis, atsistojęs prie tribūnos Seime, vis besiskundžiančius parlamentarus traukė per dantį.
„Gaila, kad nuogąstavimai kartojasi jau trečią kartą. Metai eina, o jie vis neišsipildo“, – kalbėjo jis.
„2018 metais sprendėme didžiausią problemą – skurdą. Prisiminkime vaiko pinigus. Kokios batalijos čia virė. Šiandien turime vertinimus ir iš tarptautinių institucijų, kurios vertina tai kaip vieną iš geriausių sprendimų. Niekas nesižemino, viskas suveikė“, – apie nuveiktus darbus sakė premjeras.
Kaip sakė, 2019 metų biudžetu toliau sprendžiamos didžiausios problemos.
„Turėsime reformas. Didėja pensijos, mažėja mokesčiai dirbantiesiems, auga parama šeimoms. Reformų įgyvendinimas vėliau šalies BVP pakels 2 proc.“, – sakė jis.
Pateikė daugiau nei 100 siūlymų
Pasak S.Jakeliūno, prieš pirmą kartą parlamentarams imantis svarstyti biudžetą, buvo įregistruota daugiau nei 100 siūlymų dėl papildomo lėšų skyrimo. Tiesa, jų visų BFK nesvarstė. Buvo nuspręsta, kad to imsis Vyriausybė.
Kaip pabrėžė Seimo narys, iš viso pateikta siūlymų papildomai kitų metų biudžete įvairioms reikmėms numatyti 611,5 mln. eurų, iš kurių 499,5 mln. eurų prašo 90 Seimo narių, o 55 mln. eurų – valstybės institucijos, asociacijos. Parlamentiniai komitetai pateikė pasiūlymų padidinti asignavimus 57 mln. eurų.
Nuomonę išsakė komitetai
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Seimo salėje sakė, kad komitetas kitų biudžeto projektui pritarė.
Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad biudžeto projektui komitetas nepritarė.
„Audito komitetas svarstė projektą ilgiau nei 16 minučių, dalyvavo Valstybės kontrolės, Lietuvos banko atstovai. Pirmai formuluotei, kad pritarti išvadai, balsavo vienas narys. Už formuluotę nepritarti – balsavo 4 nariai. Todėl pritarta formuluotei „nepritarti“.
Dėl pastabų, kurias pateikė Lietuvos bankas, Valstybės kontrolė ir pats komitetas. Pagrindiniai motyvai, žinoma, susiję su tuo, kad nuo Naujųjų metų įsigaliojantys mokesčių įstatymo pakeitimai reikšmingai mažina biudžeto pajamas ir jokių alternatyvų, kaip spręsti problemą, Vyriausybė nepasiūlė. Todėl apsunkinamos galimybės tiek spręsti viešojo sektoriaus finansavimo problemas, tiek ir laikytis tinkamos fiskalinės politikos“, – teigė Audito komiteto pirmininkė.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius teigė, kad jo valdomas komitetas nusprendė pritarti biudžeto projektui, taip pat pasielgė ir Kaimo reikalų komietetas.
Prakalbo apie policininkus ir gaisrininkus
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sakė, kad komitetas biudžetui pritarė bendru sutarimu.
„Jeigu mes kalbame apie specialiųjų tarnybų finansavimą – specialiųjų tyrimų tarnybos, jei mes apsisprendėme patikėti politinių partijų finansavimo kontrolę, ko dabar nėra, tai tai funkcijai vykdyti turi būti skirti ištekliai. Ne tai, kad nori, bet yra suformuoti lūkesčiai. Negalime skirti funkcijas, nedengdami to pinigais“, – sakė V.Bakas.
Jo teigimu, Valstybės saugumo departamento techninis proveržis būtų stabdomas, nes lėšų skiriama nepakankamai.
„Žiūrint į mūsų geopolitinę padėtį, tai, kad saugome išorinę NATO sieną, keistai atrodytų, kai tarnybas paliktume be reikalingų priemonių“, – tvirtino jis. Atskiro V.Bako paminėjimo sulaukė ir policijos pareigūnai ir ugniagesiai.
„Seimas priėmė sprendimą dėl Vidaus reikalų sistemoje vykstančių pokyčių, buvo įsipareigota didinti tolygiai pajamas. Pagal dabartinį biudžetą policijai skiriamas finansavimas nesieks net prieš krizę buvusio finansavimo. Dėl ugniagesių, praėjus dvidešimt devyneriems Nepriklausomybės metams, įstojome į EBPO, o mūsų ugniagesiai kelnėmis dalijasi. Gal galime užbaigti uos žeminančius procesus, bent aprūpinti uniforma“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Asta Kubilienė, sveikatos komieto pirmininkė, sakė, kad komitetas pritarė biudžeto projekto pasiūlymui. Biudžetui taip pat pritarė ir Švietimo ir mokslo komitetas.
Tiesa, pasak jo, korektūrų reikės: papildomų pinigų reikėtų aukštojo mokslo tinklo pertvarkai, mokyklų vadovų atlyginimui, mokslo finansavimui iš biudžeto, patyčių prevencijai.
Jaunimo ir sporto reikalų komisija taip pat pritarė biudžeto projektui.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė biudžeto projektui, bet pridėjo ir savų pasiūlymų. Žmogaus teisių komiteto sprendimą perskaitė jos pirmininkas Valerijus Simulik, jis teigė, kad „žmogaus teisės ginančios institucijos gauna per mažai finansavimo“, projektą komitetas atmetė. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas teigė, kad komitetas pritarė bendru sutarimu.
Augs tiek pajamos, tiek išlaidos
Lrytas.lt primena, kad tiek biudžeto pajamos, tiek išlaidos 2019 metais augs.
Atitinkamai pajamos bus 16,7 porc. didesnės nei šiemet ir sudarys 10,586 mlrd. eurų. Išlaidos augs 22,2 proc. ir sudarys 11,681 mlrd. eurų.
2019 metų biudžete sveikatos apsaugos sektoriaus išlaidos didės 279 mln. eurų. Vyriausybė 2019 metais yra numačiusi didinti ir minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA). Planuojama, kad jis nuo 400 eurų kils 30 eurų, iki 430 eurų.
Dėl susijungiančių darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų ši suma po reformos įsigaliojimo prilygs 555 eurams.
Biudžete numatyta didinti ir vaiko pinigus. Nuo šiuo metu išmokamų 30 eurų jie turėtų kilti iki 50 eurų. Taip pat siūloma 1,3 proc., tai yra – 1,71 euro didinti politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų bazinį dydį.
Įvertinus mokesčių reformą, jis siektų 173 eurus. Teigiama, kad atlyginimai didėtų 180 tūkst. darbuotojų, tam biudžeto projekte numatyta 33,4 mln. eurų. Kartu su 2019 metų biudžetu bus tvirtinama ir nauja savivaldybių finansavimo – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) perskirstymo tvarka.
Dabar savivaldos finansavimas iš esmės priklauso nuo gyventojų skaičius, tuo metu nauja metodika numatys paskatas savivaldybėms kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas ir įsitraukti į kovą su šešėline ekonomika.
Planuojama, kad savivaldybėms bus suteikiama papildoma paskata, kuri priklausys nuo toje savivaldybėje esančio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimo, įvedant darbo užmokesčio fondo pokyčio rodiklį.
Tokia tvarka įsigaliotų tik nuo 2020 metų, o tos savivaldybės, kurių VDU auga mažiausiai, vis tiek gautų bazines GPM išmokas.
Pritarė ir Europos Komisija
Trečiadienį Europos Komisija paskelbė, kad 2019 m. Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, taikomas visoms euro zonos šalims.
Įvertinusi Lietuvos biudžeto projektą bei remdamasi savo makroekonominėmis prognozėmis, EK teigia, jog Lietuva atitiks Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus tiek 2018-aisiais, tiek 2019 metais, pranešė Finansų ministerija.
