Kaip LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ pasakoja LRT verslo žurnalistas Mindaugas Aušra, pernai, likus mėnesiui iki žiemos švenčių, didžioji dalis lietuvių planavo išleisti nuo 50 iki 100 eurų šventiniam stalui, ketvirtadalis – iki 50 eurų, o likusi dalis – daugiau kaip 100 eurų. Daugiau kaip ketvirtadalis sakė dovanoms skirsiantys daugiau kaip šimtą ar šimtą eurų, 25 proc. – iki 200 eurų, ir tik maža dalis – iki 30 eurų.
Tačiau tokį pat tyrimą atlikus po švenčių paaiškėjo, kad šventiniam stalui žmonės visgi vidutiniškai 50 eurų daugiau, nei planavo prieš šventes. Tie, kurie žadėjo šventiniam stalui išleisti 50-100 eurų, išleido 50 eurų daugiau, ketinusieji dovanas pirkti už šimtą eurų, apsipirko už 160 eurų.
Išvada čia gali būti viena – gyventojai Kalėdoms netaupo.
Tačiau po truputį pastebima ir teigiama tendencija – kai kurie linkę pradėti pirkti kalėdines dovanas lapkritį, tad jų išlaidos pasiskirsto per kelis mėnesius. Jau ir dabar daugelis supirkę dovanas Kalėdoms.
Vis dėlto 3–4 metų statistika rodo, kad bendrai paskolų kiekis prieš šventes išauga penktadaliu.
Lizingo sutarčių padaugėja 40 procentų. Šie pinigai išleidžiami buitinei technikai, namų apyvokos daiktams.
Taip pat 20 proc. išauga vartojimo paskolos nuo daugiau nei 290 eurų, dar 12 proc. padidėja vartojimo paskolos iki 290 eurų. Vartojimo paskolos prieš šventes taip pat dažniausiai išleidžiamos kompiuteriams, telefonams ir panašiems pirkiniams. Vartojimo paskolų prieš šventes ėmimas rodo, kad žmonės nemoka taupyti ir susidūrę su finansinėmis problemomis lengva ranka skolinasi.
Džiugu bent tai, kad kasmet taupančiųjų Kalėdoms dalis didėja.