Raštuotos pirštinės, kojinės, žvakės, elegantiški porcelianiniai puodeliai, kalėdiniai vainikai. Čia pat ir kioskas su kinietiškais niekučiais, kaklaraiščiais – peteliškėmis. Vis dėlto Kalėdų miestelyje greta Vilniaus Katedros daugiausia siūlančių užkąsti ir atsigerti karšto gėrimo.
Kisielius, arbata, karštas šokoladas, kava ir, kaipgi kitaip – karštas vynas. Beje, pageidaujantys nealkoholinio ras ir tokio. Vafliai, blynai, duona, mėsos gaminiai, prieskoniai ir, žinoma, meduoliai. 2,5 euro už širdelės formos meduolį, 10 eurų – už dėžutę su keliais meduoliais.
Skrybėlėtas Ylaragis
O Kalėdų miestelio „uodegoje“ gaminiais iš odos prekiauja Jonas Sinkevičius. „Kad ne uodega čia. Kas tokių gaminių ieško, žino, kur surasti“, – sako juoda skrybėle ir prijuoste pasipuošęs vyras.
Pono Jono kioskelyje – rankų darbo piniginės, raktinės, rankinės ir kuprinės. „Ar iš toli važiavote?“, – klausiu meistro. „Juokiuosi, kad iš toli – iš Fabijoniškių. Ten garaže keturiese ir siuvame. Dirbame nuo pat 1994-ųjų“, – pasakojo prekės ženklu „Ylaragis“ žymėtus gaminius siūlantis J.Sinkevičius.
Pigiausia čia – 7 eurus kainuojanti rankinė, brangiausia – 140 eurų atsieisianti kuprinė. Vis dėlto daugiausia perka ne pigiausius gaminius, o pinigines. Pavyzdžiui, pono Jono su kompanija pasiūta vyriška piniginė kainuoja 22 eurus.
„Vis dėlto pirkėją labiausiai paperka ne tai, kad mūsų produkcijoje daug rankų darbo, o tai, kad gaminys lietuviškas, patikimas. Esu patenkintas savo pirkėjais – lietuviai odą vertina“, – kalbėjo nuo pat pirmosios Kalėdinės mugės čia prekiaujantis J.Sinkevičius.
Meilė iš pirmo žvilgsnio
Ponas Eitautas Kalėdų miestelyje prie Vilniaus Katedros pardavinėja ypač kruopščiai pagamintas puošmenas iš lengviausio pasaulyje molio: paveikslėliai, kabinamos dekoracijos, segės iš veltinio – ir tos su lengviausio pasaulyje molio detalėmis.
Tokių puošmenų daugiau niekur, išskyrus šią mugę, nerasite, nes, kaip kalbėjo ponas Eitautas, ištisų metų reikia norint prisigaminti produkcijos, kad turėtum kuo prekiauti Kalėdinėje mugėje. Todėl pasiruošti kitoms stinga laiko. O ir likučių nebūna – iš Kalėdų miestelio prie Katedros, anot pašnekovo, visad grįžta tuščiomis.
6 eurai už kabinamą angeliuko dekoraciją, 8 eurai – už kabinamą nediduką šviečiantį namelį, 12-35 eurai už paveikslėlius, 7 eurai – už sagę.
„Įsimyli iš pirmo žvilgsnio, o tada jau ir kainos nebeklausia“, – apie savo klientus sakė šeštus metus į mugę gaminius vežantis vyras.
Vaikų svajonių prekystalis
Margą Vaidos Lemežienės kioskelį apspitę tėvai su vaikais. Skanu vien pažiūrėti į jos karamelinį prekystalį. Moteris prekiauja saldainiais, turinčiais Lietuvos tautinio paveldo žymą. Saldainius gamino ir ponios Vaidos močiutė, ir mama, o dabar – jau ir dvi pačios Vaidos dukterys.
V.Lemežienė į Kalėdinę mugę Vilniuje iš Panevėžio važiuoja trečius metus paeiliui. „Mums keturioms du mėnesius prieš mugę – juodas darbas nuo 6 valandos ryto iki vidurnakčio. Karamelę spalviname liofilizuotomis uogomis. O, pavyzdžiui, saldainių su braške viduje pagaminame vos partiją per dieną. Nes šis saldumynas – tai ant tikros braškės dengti trys karamelės sluoksniai“, – tarp saldainių sukdamasi kalbėjo ponia Vaida.
Ji prekyba nesiskundžia. Sako, rankų darbo saldainių kainos prieinamos, todėl ir pirkėjų netrūksta: pigiausias saldainis kainuoja 0,25 euro, brangiausias – 5 eurus.
Neįprastas gardėsis
Jei kada nors norėjote paragauti keptų kaštainių, pats geriausias metas tai padaryti – žiemos sezonas. Penktus metus Kalėdų miestelyje šį lietuviams neįprastą maistą siūlanti Vera su kolege tikina, kad patys skaniausi – itališki kaštainiai, kurių sezonas – pačiame įkarštyje. Ir nors prekybos centruose galima rasti atvežtų iš Kinijos, pašnekovių teigimu, jų skonis ne toks geras.
Už kūgelį keptų kaštainių prie pagrindinės Lietuvoje Kalėdų eglės sumokėsite 3 eurus. Tiek jums kainuos apie 12 keptų gardėsių.
„Žmonės stebisi, klausia, kas čia, iš kur jie. Bet perka ir pagyvenę, ir vaikams“, – sakė Vera.
