Suskaičiavo, kiek Lietuvos gyventojų ateityje planuoja skolintis

56 proc. Lietuvos gyventojų artimiausius dvejus metus planuoja imti paskolą, o didžioji dalis jų pinigus skirs nekilnojamam turtui įsigyti ar namui statyti, rodo naujausia apklausa.

 34 proc. lietuvių paskolą ketina panaudoti nekilnojamam turtui įsigyti, 31 proc. – ilgalaikio vartojimo prekėms, 26 proc. – automobilio pirkimui ar taisymui bei 24 proc. – namo statybai.
 34 proc. lietuvių paskolą ketina panaudoti nekilnojamam turtui įsigyti, 31 proc. – ilgalaikio vartojimo prekėms, 26 proc. – automobilio pirkimui ar taisymui bei 24 proc. – namo statybai.
 34 proc. lietuvių paskolą ketina panaudoti nekilnojamam turtui įsigyti, 31 proc. – ilgalaikio vartojimo prekėms, 26 proc. – automobilio pirkimui ar taisymui bei 24 proc. – namo statybai.
 34 proc. lietuvių paskolą ketina panaudoti nekilnojamam turtui įsigyti, 31 proc. – ilgalaikio vartojimo prekėms, 26 proc. – automobilio pirkimui ar taisymui bei 24 proc. – namo statybai.
 34 proc. lietuvių paskolą ketina panaudoti nekilnojamam turtui įsigyti, 31 proc. – ilgalaikio vartojimo prekėms, 26 proc. – automobilio pirkimui ar taisymui bei 24 proc. – namo statybai.<br>M.Patašiaus nuotr.
 34 proc. lietuvių paskolą ketina panaudoti nekilnojamam turtui įsigyti, 31 proc. – ilgalaikio vartojimo prekėms, 26 proc. – automobilio pirkimui ar taisymui bei 24 proc. – namo statybai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 27, 2018, 12:39 PM, atnaujinta Dec 27, 2018, 12:40 PM

Estijos tyrimų agentūros „Kantar Emor“ Baltijos šalyse atlikta apklausa parodė, kad lietuviai žada skolintis daugiau nei Estijos ar Latvijos gyventojai. Latvijoje per dvejus metus imti paskolą ar pirkti prekes išsimokėtinai ketina 39 proc. gyventojų, Estijoje – 42 proc.

Pasak „Kantar Emor“ tyrimo eksperto Aivaro Voogo, centrinių bankų statistika rodo, kad nepaisant lietuvių susidomėjimo paskolomis, vienam gyventojui šalyje tenka mažiausia finansinė našta, palyginti su Latvija ar Estija.

„Iš centrinių bankų duomenų apie žmonių finansinę naštą matyti, kad finansinė našta kiekvienam – nuo kūdikio iki senyvo amžiaus – gyventojui Estijoje siekia 7500 eurų, Latvijoje – 3600 eurų, Lietuvoje – 3400 eurų, – pranešime teigė A. Voogas.

Pasak tyrimo, 34 proc. lietuvių paskolą ketina panaudoti nekilnojamam turtui įsigyti, 31 proc. – ilgalaikio vartojimo prekėms, 26 proc. – automobilio pirkimui ar taisymui bei 24 proc. – namo statybai.

Tuo metu Estijoje didžioji dalis žmonių ketina skolintis automobiliui (31 proc.), Latvijoje – ilgalaikio vartojimo prekėms (33 proc.).

Tyrimas taip pat parodė, kad lietuviai paskolas vertina palankiau nei kaimynai. 20 proc. respondentų mano, kad paskolos kuria žmonių gerovę ir gerina finansinę padėtį, tuo metu kaimyninėse šalyse taip manančių yra tik 10 proc.

Vis dėlto du trečdaliai Lietuvos ir Estijos gyventojų mano, kad nepaprastai svarbu taupyti. Latvijoje taip manančių buvo 45 proc. Penktadalis Lietuvos gyventojų tvirtina taupantys pinigus tik konkrečiam tikslui.

„Kantar Emor“ apklausė po tūkstantį Baltijos šalių gyventojų. Estijoje apklausa atlikta 2018 metų pavasarį, Lietuvoje ir Latvijoje – rudenį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.