Įsiutino energetikų uždarbiai: elektros kainas didina, o pinigus žeria sau į kišenę

Lenkams piktinantis dėl nuo sausio pirmos dienos žymiai brangstančia elektros energija, papildomus ginčus sukėlė žinia apie energetikų išsimokamas didžiules algas.

 Pranešimas, jog valstybinės energetikos firmos „PGE“ direktorius bei du jo pavaduotojai per metus kiekvienas uždirba virš milijono zlotų, papiktino nemažai tautiečių<br>lrytas.lt nuotr.
 Pranešimas, jog valstybinės energetikos firmos „PGE“ direktorius bei du jo pavaduotojai per metus kiekvienas uždirba virš milijono zlotų, papiktino nemažai tautiečių<br>lrytas.lt nuotr.
 Pranešimas, jog valstybinės energetikos firmos „PGE“ direktorius bei du jo pavaduotojai per metus kiekvienas uždirba virš milijono zlotų, papiktino nemažai tautiečių<br> 123rf nuotr.
 Pranešimas, jog valstybinės energetikos firmos „PGE“ direktorius bei du jo pavaduotojai per metus kiekvienas uždirba virš milijono zlotų, papiktino nemažai tautiečių<br> 123rf nuotr.
Toks uždarbis labiausiai tai įsiutino Priekarpatės regiono sostinės Žešuvo merą Tadeuszą Ferencą.<br>Newsweek.pl nuotr.
Toks uždarbis labiausiai tai įsiutino Priekarpatės regiono sostinės Žešuvo merą Tadeuszą Ferencą.<br>Newsweek.pl nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Specialiai iš Varšuvos, Lenkija

Dec 29, 2018, 2:13 PM, atnaujinta Dec 29, 2018, 2:37 PM

Pranešimas, jog valstybinės energetikos firmos PGE direktorius bei du jo pavaduotojai per metus kiekvienas uždirba daugiau nei milijoną zlotų, papiktino nemažai tautiečių, tačiau labiausiai tai įsiutino Priekarpatės regiono sostinės Žešuvo merą Tadeuszą Ferencą.

Pastarasis atvirame laiške premjerui Tadeuszui Morawieckiui ir paviešino PGE vadovų algas, klausdamas, ar moralu yra taip švaistytis pinigais ir tuo pačiu drastiškai didinti kainas vartotojams.

Septynioliktus metus vadovaujantis 180 tūkstančių gyventojų turinčiam miestui T.Ferencas plėšikišku pavadino PGE sprendimą Žešuvui elektros energijos kainas didinti net 68 procentais.

Iždo ministerijos valdoma PGE ne tik pareikalavo, kad Žešuvas pasirašytų sutinkantis mokėti už elektrą nauja kainą, bet ir pagrasė, jog priešingu atveju papildomai uždės didžiules baudas.

„Mes stengiamės taupiai panaudoti visas lėšas, kad vystytume savo miestą, o dėl tokio staigaus elektros kainų kėlimo esame verčiami mažinti gatvių apšvietimą, atsisakyti kai kurių investicijų“ – pareiškė T.Ferencas.

Žešuvo mero pasipiktinimui pritarė ir kitų miestų merai. Lenkijos miestų sąjungos atstovas Marekas Wojcikas pareiškė, jog merams ypač didžiulį nerimą kelia elektros branginimas ligoninėms.

Iš 84 regioninių ligoninių gauti pranešimai liudija, jog joms elektros energija brangs nuo 38 iki 112 procentų. Iki šiol elektros energijos sąskaitos sudarydavo du procentus ligoninių išlaidų, o kitais metais jos sieks 3-3,5 procento.

„Labiausiai elektros energiją naudoja operacinės bei tyrimų laboratorijos, tačiau tokios veiklos atsisakyti neįmanoma“ – pareiškė vienos Katovicų ligoninės direktorius Wladyslawas Perchalukas, kainų pabrangimą pavadinęs tragedija.

Bijodama, kad elektros brangimas nenuteiktų priešiškai tautiečių prieš kitą rudenį įvyksiančius Seimo rinkimus, valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP) pažadėjo kompensuoti pabrangimą individualiems vartotojams bei smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

Individualūs vartotojai kainų kilimo turėtų nepajusti, o smulkioms ir vidutinėms įmonėms bus kompensuojama iš dalies, atlyginant energijos taupymui išleistas lėšas.

Didesnis kompensavimas įmonėms grėsė ES baudomis, todėl jis nebus taikomas.

Spėjama, jog kompensacijoms individualiems vartotojams ir įmonėms kitais metais reikės skirti 4-5 mlrd. zlotų.

Daugumą šių pinigų Vyriausybė tikisi gauti iš energetikos firmų, priversdama jas mokėti į specialų kompensacijos fondą ir nusavindama dalį pelno.

Energetikos eksministras Januszas Steinhoffas sprendimą kompensuoti kainų augimą pavadino trumparegišku.

Tai esą nepadės išvengti kainų didėjimo ateityje, sumažins energetikos įmonių galimybes modernizuotis ir nedidins vartotojų siekių taupyti energiją.

Kainų didėjimui įtaką padarė tai, jog elektros energijos gamyba yra peremta akmens anglimi, o ši brangsta.

Be to, sparčiai brangsta ir licencijos anglies dvideginio emisijai elektrinėse.

Dauguma ekspertų siūlo Lenkijai statytis atominę elektrinę ir plėsti saulės bei vandens jėgainių tinklą, tačiau valdantieji bijo angliakasių streikų, ir naujovių nespartina.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?