Net ir Kinijoje jau išjunginėjamos mažosios virtualių valiutų „kasyklos“, nes smigus kursams gautos pajamos jau nebepadengia sąnaudų už elektros energiją.
Nepaisant to, šiais metais investuojančių į kriptovaliutas beveik padvigubėjo. Kembridžo alternatyvių finansų centro duomenimis, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius virtualių valiutų autorizuotų savininkų gretos išaugo beveik dvigubai – nuo 18 mln. iki 35 mln.
Ataskaitos autorių nuomone, šiuo atveju tiesiog suveikė rinkos dėsniai: investuotojai tikisi, kad kainų dugnas jau gali būti pasiektas, o vėliau kriptovaliutų vertė pakils, todėl jas ir perka.
Tiesa, jei virtualių valiutų „kasyklos“ ir toliau viena po kitos bus uždaromos, gali kilti rimta grėsmė visai šiai sistemai, nes nebeliks, kas ją palaiko.
Kriptovaliutos „kasamos“ daugybei kompiuterių sprendžiant atitinkamas užduotis, o tam reikia labai daug energijos.
Kai kurių ekspertų nuomone, įmanoma, kad šių valiutų vertė gali kristi kone iki nulio, nes jų praktinis panaudojimas yra menkas, todėl kriptovaliutos laikomos tik spekuliacijos objektu.
Svetainės coinmarketcap.com duomenimis, šių metų sausio 7 dieną bendra kriptovaliutų vertė buvo didžiausia per visą jų istoriją – ji siekė 830 mlrd. JAV dolerių (731,5 mlrd. eurų). Vakar šis rodiklis buvo vos 105 mlrd. dolerių (92,5 mlrd. eurų).
Populiariausia virtuali valiuta – bitkoinas – beveik prieš metus kainavo net 20 tūkst. dolerių (17,6 tūkst. eurų). Vakar už vieną bitkoiną buvo mokama vos 3314 dolerių (2,92 tūkst. eurų). („Manager-magazin.de“, LR)
