Ekonomistai pastebi, kad ryškėja nauja tendencija – jeigu vieni netaupo dėl mažų pajamų, tai kiti, net ir uždirbdami nemažus atlyginimus, taupyti įpročio neturi.
O kartais nemato tam ir tikslo.
Dovanoms ir šventiniam stalui paruošti dalis gyventojų krapšto paskutinius pinigus. Ne visi gauna didelius atlyginimus, o ir santaupų ne kiekvienas turi.
Gerai tiems, kurie gali lengva ranka ištraukti iš kojinės santaupas ir per daug nesinervindami pasirūpinti, kad šventės būtų džiugios ir sočios.
Bet kiek tokių, taupančių, tarp mūsų yra?
Taupančių – daugiau nei pusė
Ekonomistai skaičiuoja, kad susitaupyti mūsų šalyje pavyksta daugiau nei pusei gyventojų.
Lietuvos banko ekonomisto Virgilijaus Rutkausko vertinimu, sutaupo du iš trijų lietuvių.
„Santaupų lygis nevienodas, bet pagal duomenis matome, kad žmonės sutaupo apie 16–17 procentų savo pajamų.
Dauguma lietuvių pasakė, kad sutaupo iki 150 eurų.
Nudžiugino tai, kad padaugėjo lietuvių, kurie sutaupo iki 300 eurų per mėnesį. Taip tvirtino ketvirtadalis apklaustųjų“, – kalbėjo jis.
Geriau sekasi vyresniems
„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pabrėžė, kad nors dėl nedidelių pensijų senjorų pajamos – mažiausios, jie moka taupyti.
„Tai vaikystėje suformuotas įgūdis. Jie atsideda po nedidelę sumą, po nedaug ir turi rezervą juodai dienai.
Jeigu kalbame apie jaunesnius žmones, tai ryškėja tendencija, kad jie galvoja tik apie šiandieną ir netaupo. Pagal jų mąstymą, ateitis viską suteiks savaime“, – komentavo pašnekovė.
Anot V. Rutkausko, išryškėjo lietuvių konservatyvumas – jie nepasitiki investavimo instrumentais.
„Nemaža dalis investuoja į nekilnojamąjį turtą, bet dauguma laiko pinigus sąskaitoje.
Galima būtų pagalvoti, pinigai sąskaitoj jokios grąžos neduoda – tai yra kaupimas, bet ne taupymas“, – kalbėjo ekonomistas.
Vieni taupo, kiti – skolinasi
Skaičiuojama, kad kiek vieni lietuviai sutaupo – tiek kiti tautiečiai pasiskolina.
J. Cvilikienės teigimu, nei šalies valdžia, nei eiliniai piliečiai dar nekaupia rezervo blogesniam laikui.
„Atvirkščiai, vartojimas kyla, o planuojama kaip tik vis mažiau.
Prieš šventes ar atostogas ruošiamės vis mažiau ir tai rodo, kad mes esame atsipalaidavę ir norime pasidžiaugti šia diena, o apie rezervą mažai kas galvoja“, – konstatavo ji.
Lietuvos banko apklausoje, dauguma gyventojų nurodė, kad iki geresnio gyvenimo jiems trūksta vidutiniškai 400 eurų kiekvieną mėnesį.
Siūlo pasimokyti iš pensininkų
Sakote, kad neturite iš ko taupyti? Psichologas atskleidžia – atsidėti galima net ir uždirbant labai mažai. Ir siūlo pasimokyti iš pensininkų, gyvenančių už skurdo ribos, bet susitaupančių. Paslaptis paprasta – pensininkai neturi nuostatos, kad jiems „ne lygis“ ar žema ieškoti akcijų, nuolaidų, pirkti pigų daiktą. Pokalbis su psichologu Visvaldu Legkausku.
- Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje bent kažkiek taupo tik kas antras žmogus. Taigi pusė žmonių sunkmečiui neatsideda nė cento. Lietuviai neturi iš ko taupyti, kaip dažnai patys gyventojai tvirtina, ar nemoka taupyti?
- Turbūt yra abu dalykai. Iš tikrųjų lietuvių pajamos yra vienos mažiausių ES, o kuo mažiau pajamų, tuo yra sunkiau sutaupyti. Bet antra dalis yra mokėjimas taupyti, nes jei tu nori taupyti ir turi tokį tikslą, kad tau liktų mėnesio pabaigoje, tą galima padaryti ir iš labai nedidelių pajamų.
- Kaip paaiškinti, kad labiau taupo tie, kurių pajamos mažiausios? Pensininkai taupo labiau nei jauni žmonės, kurių pajamos už pensininkų yra keliskart didesnės.
- Pensininkai per savo gyvenimą krizių matė daug ir jie žino labai paprastą dalyką – pinigų reikia turėti. Kad ir kaip begyventum – gerai ar blogai – gali būti blogiau. Ir jeigu neturėsi atsargų, bus dar blogiau nei tuo atveju, kai atsargų būtų. Kai žmonės turi motyvaciją, jie taupyti išmoksta ir iš labai mažų pajamų. Yra pensininkų, kurie net ir gaudami 250 eurų pensijų, vis tiek susitaupo.
- Tai yra sugebėjimas ar gyvenimo pamokos, kai net iš 250 eurų yra atsidedama bent kažkiek?
- Tai yra žmogaus įgūdis, o įgūdis ateina mokantis iš gyvenimo pamokų. Taip pat tai yra požiūrio į save klausimas. Nes jei žmogus manys, kad aš esu toks žmogus, kuris nesugeba taupyti, kuris negali skaičiuoti ir labai blogai jaučiasi, jei skaičiuoja, jaučiasi vargšas, jei skaičiuoja pinigus, tai yra vienas iš didžiųjų barjerų, neleidžiančių sutaupyti.
- Žiūrint į statistiką, matyti, kad lietuviai nelabai daro išvadas dėl taupymo. Prieš 6 metus buvo atliktas tyrimas ir suskaičiuota, kad ir tada žmonių taupė tiek pat kaip ir dabar – kas antras. Kodėl gerėjant ekonomikai, augant žmonių atlyginimams, daugiau žmonių nepradeda taupyti?
- Būtent todėl, kad gerėja ekonomika ir auga atlyginimai. Žmonių santaupos labiausiai augo per krizę, kada visi staiga suprato – gyvenimas blogėja ir jei pinigų neturėsi, nežinia, kaip viskas gali dar labiau pablogėti.
- Kokia yra auksinė taisyklė, kad žmonės per šventes „nepamestų sveiko proto“ ir prisimintų, kad ir sausio 2 d. reikės iš kažko parduotuvėje sumokėti už maistą?
- Biudžetas. Reikia apsibrėžti, kiek dovanoms jūs skirsite pinigų. Labiausiai žmonės „galvą pameta“, kai perka impulsyviai ir negalvoja, kiek gali sau leisti. Man patiko, gražu, noriu pradžiuginti artimą žmogų ir tada nebežiūriu į kainą, nes juk meilė ir santykiai neįkainojami. Pasidavusiems štai tokiam impulsyvumui sausio 2 d. tikrai būna sunku.
