Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos prezidente Rūta Bilkštyte bei Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu.
– Bėda ta, kad žmonės apie mokesčių reformą nelabai supranta, tačiau ir paaiškinimų mažokai. Man atrodo, kad sukurta iliuzija, kad visi mes nuo šių metų būsime turtingesni, pone Šilėnai?
– (Ž.Šilėnas) Tam tikra prasme – taip, bet didžiai daliai žmonių atlyginimai paaugs ne dėl valdžios malonės, o dėl to, kad šiaip auga ekonomika ir atlyginimai. Ką mes fiksuojame per 2018 m.? Tai vidutiniškai atlyginimai Lietuvoje paaugo 9,5 proc. Vadinasi, tikėtina, kad ir 2019 m. atlyginimai padidės. Bet paprastai sakant, valdžia čia niekuo dėta.
Kitas didelis pakilimas – visų atlyginimai išaugs trečdaliu popieriuje, bet realiai į rankas gausite tiek pat. Taip yra dėl vadinamųjų „Sodros“ įmokų sujungimo. Čia yra geras dalykas, nuo to mokesčių sistema taps aiškesnė. Statistiškai visose lentelėse mūsų atlyginimai atrodys aukštesni, bet realiai nuo to daugiau į rankas negausite.
Trečias dalykas, kuris vyksta – viena vertus, yra didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Tie, kas uždirbate mažai, tarkim, vidutinį atlyginimą ar mažiau, dėl to, kad yra didinamas NPD, į rankas gausite daugiau. Čia tikrai pliusas iš valdžios.
Ir dar vienas pokytis – anksčiau 2 proc. savo atlyginimo galėdavote pervesti ne į „Sodrą“, o į pensijų fondą, dabar turėsite galimybę arba tuos 2 proc. sau įsidėti į kišenę, arba toliau kaupti kaupimo sistemoje.
– Žmogui turbūt yra svarbiausia, ar realiai didėja jo pajamos, ponia Bilkštyte?
– (R.Bilkštytė) Jeigu kalbame tik apie darbo užmokesčio pakeitimus, tai taip. Realiai kiekvieno pajamos padidės dėl kelių dalykų.
Pirmiausia, NPD padidėja. Visiems, kuriems taikomas NPD, jeigu pajamos yra mažiau nei 1000 eurų ir visiškai išnaudojamas NPD, nes augant pajamoms ta galimybė mažėja, jų pajamos padidės. Antra, dėl „Sodros“ skaičiuoklės sujungimo – darbuotojo ir darbdavio mokesčių sujungimo. Pats procentas pasikeičia ir iš esmės visiems darbuotojams padidės į rankas pajamos maždaug 2,5 proc.
Bet mažiau gaunantys daugiau gaus į rankas dėl dviejų pokyčių – minimumo padidėjimo ir skaičiuoklės. Vidutines pajamas gaunantieji gaus tik 2,5 proc. savo atlyginimo daugiau į rankas. O tų, kurių pajamos yra daugiau nei 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus (daugiau nei 137 tūkst. eurų per metus), atlyginimas į rankas irgi padidės, nes nuo tos sumos bus taikomo „Sodros“ lubos, ir tik bus perskaičiuotos pajamos, didesnis progresinis mokestis. Progresinis mokestis didesnis, bet „įsijungia“ „Sodros“ lubos – tai reiškia, jų pajamos irgi padidės, ir ženkliau.
– Viską sudėjus, visoms grupėms žmonių kažkiek atlyginimai kils. Dėl NPD, darbuotojų ir darbdavio įmokų sujungimo.
– (R.Bilkštytė) Ir dėl „Sodros“ lubų. Dėl tų trijų faktorių visų darbo užmokestis padidės, tik labai skirtingai. Be abejo, kurie uždirba didesnes pajamas, jų darbo užmokestis padidės daugiau skaičiais, procentais tas pat.
– Turbūt pagrindinis šios mokesčių reformos akcentas yra darbuotojų ir darbdavio mokamų mokesčių sujungimas, juos suvienijant darbuotojo pusėje. Kokia yra rizika, kad suma, kuri, kaip padidėjimas, turėtų atitekti darbuotojui, nebus kaip nors darbdavio užmaskuota ar sugalvota, kad nereiktų didesnio atlyginimo mokėti?
– (R.Bilkšytė) Yra įstatymu nustatyta, kad visi atlyginimai nuo sausio 1 d. turi būti indeksuoti.
– (Ž.Šilėnas) Kiekvienoje darbo sutartyje bruto atlyginimas turės būti padaugintas iš 1,289.
– (R.Bilkšytė) Popieriuje visi atlyginimai padidės, ir tai yra įstatymų įpareigojimas darbdaviams. Čia būtų tiesioginis įstatymo pažeidimas, jei bus kažkas kitaip. Kitas dalykas dėl kitų pajamų, pavyzdžiui, autorinių sutarčių, kur irgi pasikeičia skaičiavimo metodai, ir nėra nustatyta, kad autorinės sutartys, kurios buvo sudarytos 2018 m., o išmokos išmokėtos bus 2019 m., turi būti peržiūrėtos. Tokiu atveju autoriai neteks apie 25 proc. savo atlygio į rankas, jeigu gaus atlygį už 2018 m. sutartis, nes įstatymu nenustatyta indeksuoti.
– (Ž.Šilėnas) Paprastai tariant, tie, kas turite darbo sutartis, pasitikrinti bus labai lengva. Ant kiekvienos darbo sutarties keitimo reikia pasirašyti, tai pasiimkite skaičiuotuvą ir pažiūrėkite, ar jums bruto suma teisingai perskaičiuota. Paimkite sumą, kuri įrašyta darbo sutartyje ir padauginkite iš 1,289. Panašiai, kaip buvo, kai eurą įvedinėjo – iš 3,4528 dalino.
– Užsiminėte apie laisvąsias profesijas. Nemažai žmonių, ypač kūrybininkų, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimus. Kaip jiems keičiasi padėtis?
– (R.Bilkštytė) Dirbantiems pagal individualią veiklą, iš esmės visi pasikeitimai jau buvo 2018 m., dabar jie galioja. 2019 m. gegužės 1 d., kai reikės deklaruoti pajamas už 2018 m., jie tą pajus. Dauguma, kurie dirba pagal individualią veiklą ir yra laisvųjų profesijų atstovai, kurie uždirba pelno iki 20 tūkst. eurų, pajus ryškų pajamų mažėjimą dėl gyventojų pajamų mokesčio sumažėjimo.
Pats tarifas pasikeitė, nes anksčiau visiems laisvosios profesijos atstovams buvo 15 proc., dabar tarifas yra 5 ar 15 proc., priklausomai, kokio dydžio yra pajamos. Jeigu pelnas yra iki 20 tūkst., jų tarifas bus 5 proc. Tai yra gan didelis pasikeitimas.
– Dabar žmogui reikia apskaičiuoti savo paslaugos kainą ir pasakyti užsakovui. Į ką jis turėtų atkreipti dėmesį?
– (R.Bilkšytė) Dirbantys pagal individualią veiklą, jau 2018 m. turėjo perskaičiuoti ir pasižiūrėti, kiek jiems kainuos. Minėjau, kad laisvosios profesijos atstovams sumažėja tarifas nuo 15 iki 5 proc. Bet tarpininkams, pavyzdžiui, prekių tarpininkams, pardavėjams, kurie vykdė tokią veiklą pagal individualią pažymą – turgaus prekiautojai ar kiti – ir jiems galioja 5 proc. tarifas. Jiems dabar irgi priklausys nuo pajamų ir jeigu didesnės pajamos.
Anksčiau buvo nesvarbu, kiek uždirbai, kad ir 100 tūkst. ar milijoną, buvo 5 proc. Jeigu pajamų buvo 500 tūkst. eurų per metus už prekybą pagal individualią veiklą, jo mokestinė našta galėjo būti tik apie 6 proc., jeigu su užsieniu dirbai ir ne PVM mokėtojas. Dabar bus 24 proc. Tad jiems padidėja.
– Dar vienas galvos skausmas daugeliui žmonių yra pensijų reforma ir kaip elgtis ateityje – kaupti, nekaupti, kokius modelius pasirinkti. Kaip apskritai kaupimas pensijai paveiks mūsų atlyginimus?
– (Ž.Šilėnas) Vienas iš didžiųjų pasirinkimų – tu gali nebekaupti, tiesiog tuos pora procentų išsimokėti grynais dabar. Sakyti: aš nebekaupsiu ateičiai, geriau dabar tuos keliasdešimt eurų pasiimsiu ir išleisiu. Čia vienas pasirinkimas.
Bet šiaip žiūrint, yra keli fundamentalūs pasirinkimai. Dabar atsiranda galimybė tiems, kas nori grįžti į „Sodrą“, sakyti: žiūrėkite, tuos visus pinigus, kuriuos sukaupiau antrojoje pakopoje, aš iš savo banko išsiimu, nunešu, paduodu „Sodrai“ ir laukiu, kol ateis pensija. Ir atitinkamai valdžia kažkada tuos pinigus tau padidins tais pinigais, kuriuos iš banko, pensijų fondo pasiėmei ir atnešei į „Sodrą“ – tau kažkiek kas mėnesį padidins pensiją ateityje.
– Bet tai nereiškia, kad „Sodroje“ tie pinigai bus laikomi. „Sodra“ juk ne bankas ir ne indėliai.
– (Ž.Šilėnas) Jie iš karto bus išleisti. Galite išsiimti savo sukauptus pinigus, nunešti į „Sodrą“, „Sodra“ tuos pinigus iš karto išleis ir ateityje galbūt gausite didesnę pensiją. Kitas pasirinkimas yra, jūs sakote: gerai, aš iš esmės nieko nekeičiu, aš jau kaupiau, kaupsiu ir toliau. Tik anksčiau tuos 2 proc. nukreipdavai ne į „Sodrą“, o į pensijų fondą, tai dabar 2 proc., kuriuos gavai per mokesčių sumažinimą, plius pridedi 2 proc iš kišenės – realiai 4 proc. iš savo atlyginimo paimi ir įdedi į savo antros pakopos pensijų fondą, ir dar gauni subsidiją iš biudžeto, lygiai 2 proc. vidutinio atlyginimo.
Tarkim, jeigu uždirbate vidutinį atlyginimą, pasiimate 4 proc. savo vidutinio atlyginimo, įdedate į pensijų fondą, ir dar 2 proc. gaunate iš valstybės. Ir kaupiate toliau, kaip ir dabar, ir ateityje pensijos gabalą gaunate iš „Sodros“, gabalą iš to, ką sukaupėte.
Trečias variantas, einame prie tokių egzotinių. Jūs galite sakyti: žinote, aš nebekaupsiu. Mano pinigai, kurie yra sukaupti pensijų fonde, tegu ten guli. Kur jie buvo investuojami, tegu būna investuojami, kokie 5-6 tūkst. eurų, aš juos pasiimsiu, kiek jų priaugs, kai išeisiu į pensiją. Įmanomas ir toks variantas.
– Bet tai didžiulė rizika, nes tie pinigai nuolat investuojami. Nežinai, kiek pasiimsi pinigų.
– (Ž.Šilėnas) Nežinai, bet įmanomas toks variantas. Taip pat, kiti gali sakyti: aš gal nedalyvausiu antroje pakopoje, gal viską kaupsiu trečioje pakopoje. Pasiimu iš savo kišenės 4 proc. atlyginimo, užuot dėjęs į antrą pakopą, ir gaučiau tą valstybės paramą, aš geriau dėsiu į trečią pakopą ir ten, kada noriu, išsiimsiu.
– Jeigu šiuo metu žmogus uždirba 500 eurų popieriuje ir kaupia prisidėdamas savo lėšomis, į rankas šiuo metu jis gauna 419 eurų su trupučiu. Po visų pokyčių, jeigu jis nuspręs kaupti toliau, į rankas jis gaus 426 eurus su centais. Tuo atveju, jeigu žmogus nekaupia ir nekaups, jo darbo užmokestis į rankas paūgės nuo 429 iki 446 eurų. O jei asmuo nekaupė, bet nori pradėti kaupti ir ateityje gauti dvi pensijas („Sodros“ ir savo sukauptą), pradėjus kaupti po truputį jo darbo užmokestis nuo 429 eurų padidės iki 434 eurų. Iš to, kaip dabar yra, suprantu, kad jeigu nori gauti didesnį atlyginimą, reiktų nekaupti?
– (R.Bilkštytė) Jei kalbame apie 500 eurų ir situaciją, kai žmogus kaupė ir toliau kaupia, tai gaus daugiau į rankas, nes padidėja NPD. O jeigu jis nekaupė ir norės kaupti, jam į rankas nesumažės. Iš esmės, tiems, kurie gauna mažesnį darbo užmokestį, yra labai geras paskatinimas pradėti kaupti. Į rankas jis negaus 20-30 eurų daugiau nuo sausio 1 d., bet jis bus pradėjęs kaupti pensijų fonde ir dar keliais eurais gaus daugiau. Čia toks gan geras būdas pradėti.
– (Ž.Šilėnas) Bet esminis pasirinkimas yra – ar tu kaupi, ar vartoji šiandien.
– Yra labai daug informacijos apie tai, kad reikia kaupti pensijai, pagalvoti apie ateitį ir atsidėti.
– (R.Bilkšytė) Teisingai sako. Kaupti, galvoti apie ateitį visada reikia. Kaupti, į pensijų fondą pereiti gaunantiems mažą atlyginimą, yra labai paranku. Nepajusi, kad gaudavai tiek, o dabar sugalvojai kaupti, tai gausi mažiau. Iš kitos pusės, jei gauni 400, 500 ar 700 eurų atlyginimą, tu turi kelis vaikus su jų vaikpinigiais, vaikams reikia į būrelius ar batus pirkti, tai tau tas 30 eurų yra aktualiau – galvoti, kad geriau investuoti į vaikus, vaikų būrelį, negu į pensiją, kuri nusimato po ateinančių 40 metų.
Iš esmės jaunoms šeimoms tas kaupimas yra ties riba. Tiems, kurie uždirba vidutinį darbo užmokestį ir daugiau, kiekvienas euras nėra biudžete suskaičiuotas. Investicija į vaikus taip pat yra investicija į savo pensiją. Tai čia yra kiekvieno pasirinkimas.
– (Ž.Šilėnas) Aš paraginčiau daryti visiškai protingą pasirinkimą. Net jeigu gaunate vidutinį ar mažesnį atlyginimą, vis tiek per 40 metų, net ir per mėnesį dedant po keliasdešimt eurų, ateityje būtų apie 20-40 tūkst. eurų. Kai žmogus perka automobilį už daug mažiau, jis apžiūri kiekvieną skelbimą, išsiklausinėja kiekvieno kaimyno – vokišką, prancūzišką ar japonišką? Žmonės daug domisi, o čia daug didesnė suma. Tai darykite lygiai tą patį.
Nueikite pas savo vadybininką banke, nesielkite šioje vietoje lengvabūdiškai. Čia ne tas: kaupti ar nekaupti, kažkas pasakė iš televizoriaus kaupti ir kaupiu. Žiūrėkite į tai kaip į savo investiciją, mažų pinigų irgi galima nemažai prikaupti. Pasiskaičiuokite jums patogiausią variantą, išnaudokite savo banko vadybininkę, tegul ji jums suskaičiuoja ir duoda variantų, iš kurių rinktis.
– Yra labai daug žmonių, ypač jaunų, kurie dirba pagal individualią veiklą, ir jiems reikia nuspręsti, ką daryti.
– (R.Bilkšytė) Čia iš viso dar jokios diskusijos nėra. Jeigu atsidarytumėte Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapį ir pasižiūrėtumėte, kokia yra „Sodros“ kaupimo sistema, nuo kokios veiklos ir kokie „Sodros“ mokesčiai, tai suskaičiuotumėte, kad būdų mokėti vadinamas „Sodros“ įmokas (jos gali būti ir sveikatos, ir pensinės, net darbo, motinystės – iš viso 6 įmokos) yra labai skirtingų pagal veiklos rūšis.
Galima sakyti, yra 10 būdų, kaip yra draudžiamas gyventojas. Labai priklauso, ar jis ūkininkas, kur mažiausiai draudžiamas, ar pagal verslo liudijimą dirbantis, ar dar kažkas. Čia dar net viešai nėra informacijos, lentelės, kad būtų diskutuota, kaip jiems yra dėl papildomo pensijos kaupimo. Aš niekur ministerijos puslapyje viešai nemačiau to pasakyta. Tie žmonės už borto yra. Mes kalbame tik apie tuos, kurie dirba pagal darbo sutartis. O visiems kitiems kokių yra galimybių, neaišku. Jie tiesiog yra nepaliesti.
– (Ž.Šilėnas) Nepaisant formų skirtumų, esminė dilema yra dėl taupymo: ar tu vartoji šiandien, ar vartosi rytoj. Jauniems žmonėms lygiai taip pat reikės apsispręsti, ar tu šiandien išleisi, ar geriau dalį atsidėsi ir gausi ateityje. Čia nesvarbu, ar kaupi pensijų fonde, ar šiaip kiši po čiužiniu.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
