Pastaraisiais metais buitinių dujų sprogimai tapo masiniu reiškiniu praktiškai visoje Rusijos teritorijoje ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse. Dažniausiai nelaimes sukelia žmonių aplaidumas, rečiau – nusidėvėjusi įranga. 2017-2018 m. Rusijoje fiksuoti mažiausiai 44 atvejai, kai gyvenamuosiuose namuose sprogsta buitinės dujos, o tokie nelaimingi atsitikimai baigiasi mažų mažiausiai sužeidimais. Vien pernykštį gruodį triskart pranešta apie buitinių dujų sprogimus.
Gyvenamųjų namų ir komunalinio ūkio specialistas Konstantinas Krochinas bbc.com kalbėjo, kad pastaraisiais dešimtmečiais Rusijoje visiškai degradavo dujų priežiūros sistema. „Jei pramonės įmonėse ar negyvenamojoje statyboje dar egzistuoja mažesnė ar didesnė žinybų kontrolė, tai gyvenamųjų namų sektoriuje tokios sistemos praktiškai nėra.
Šiandien įstatymiškai už deramą buitinių dujų prietaisų priežiūrą atsakingi savininkai. ToSuprantame, kad savininkai, gyvenantys tokiuose būstuose – kaip taisyklė, statytuose sovietmečiu, neturtingi, ir, nepaisant privatizacijos, neturi savininkiškumo jausmo.
Taip išeina, kad įgaliojimai prižiūrėti dujų įrenginius suteikti asmenims, kuriuos pačius reikia kontroliuoti“, – komentavo K.Krochinas.
Jo įsitikinimu, butų inspekcijos, kurioms perleisti įgaliojimai kontroliuoti daugiabučiuose vykdomas pertvarkas, remontą, suteiktomis teisėmis naudojasi nepakankamai efektyviai. Tam yra objektyvių priežasčių – stinga finansavimo ir specialistų.
„Žinome, kad žmonės dujines virykles naudoja patalpoms šildyti, nors tai draudžiama. Kol priežiūra vykdoma formaliai, panašios avarijos ir toliau vyks“, – kalbėjo K.Krochinas.
Rusijoje draudžiama dujas naudoti daugiau nei 12 aukštų turinčiuose namuose. „Manau, to visiškai pakaktų, jei valstybė vykdytų savo funkcijas. Juk problemą su elektra išsprendėme, didesnė ar mažesnė tvarka įvesta ir vandens tiekimui – gyventojai turi skaitiklius, todėl tokių grubių pažeidimų nebūna: jei rodmenų nedeklaruojate, gaunate baudą arba už paslaugas mokate padidintu tarifu. Jei dujų srityje būtų kažkas panašaus, tokios situacijos su katastrofiškomis pasekmėmis būtų atsitiktinumas“, – mano specialistas.
Pokyčiai ne į gera
Valstybė yra siūliusi gyvenamąsias patalpas aprūpinti dujų analizatoriais, „Gazprom mežregiongaz“ – dujinėms plytelėms įtaisyti įrenginius, kurie kontroliuotų nesudegusių dujų susikaupusį kiekį. Tačiau visos iniciatyvos atsiremia į finansinį aspektą – bet kuris kompleksinis sprendimas kainuotų šimtus milijardus rublių, rašo gazeta.ru.
Ieškodami nelaimių priežasčių, specialistai vardija kelis esminius pakeitimus, kurie buvo padaryti šalies dujų sistemoje.
Per 1992 m. reorganizaciją dujų aprūpinimas namo viduje iš dujų skirstymo organizacijų buvo perduotas municipaliteto žiniai. Užsiimti susidėvėjusios įrangos keitimu nebuvo kam.
1997 m. įsigaliojęs įstatymas dujų įrenginius namuose išbraukė iš pavojingų gamybinių objektų sąrašo.
Anksčiau išlaidos įrenginiams dujų aprūpinimui namo viduje tvarkyti būdavo skiriamos nuo mažmeninės dujų kainos. Tačiau 2006 m. tai pasikeitė, todėl techninė priežiūra ir remontas pradėti vykdyti tik gyventojams pageidavus ir jiems atskirai susimokėjus.
Teoriškai patalpose susirinkti kritiniam dujų kiekiui turėtų sukliudyti ventiliacijos sistema, tačiau faktiškai ji retai kada gelbsti.
Rusijoje gamtinės ir suskystintos dujos tiekiamos 66 proc. būstų arba 42,8 mln. butų.
Vien dujų analizatorių įvedimas kainuotų 137-320 mlrd. rublių (1,71-4 mlrd. eurų). Įdomumo dėlei pasakysime, kad „Gazprom“ per 12 metų į Rusijos regionų dujofikavimą investavo 324,65 mlrd. rublių (4 mlrd. eurų).
Kaip Dešimt dievo įsakymų
Dujų nuotėkio sukeltų nelaimių nutinka ir pas mus. O „Būsto rūmų“ prezidentas Juozas Antanaitis, kalbėdamas su portalu lrytas.lt, žodžių į vatą nevyniojo – mes nei esame apsisaugoję, nei esame apsaugoti.
„Pas mus dujininkai neturi prievolės tikrinti dujų, o tada scenarijus klostosi labai paprastai: 15-20 metų balioną kiauromis žarnelėmis turintis žmogus grįžęs namo įjungia elektrą – ir sprogimas. Toks scenarijus labai galimas ne tik individualiuose, bet ir daugiabučiuose namuose“, – sakė J.Antanaitis.
Tik pastaruosiuose administratoriai arba bendrijos pirmininkai turi prievolę prižiūrėti bendro naudojimo objektus, o kokios būklės viryklė, orkaitė – žino tik būsto šeimininkas. „Buto savininkas privalo tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo ir savus objektus, kad jie nekeltų pavojaus kitiems. Bet tai – tik deklaracija, kaip ir Dešimt dievo įsakymų“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis prisiminė, kad iki Nepriklausomybės be dujų tiekėjo leidimo nebuvo galima nupirkti dujinės viryklės, ją sumontuodavo, o kas kelis mėnesius atėjęs specialistas kiekvieną sujungimą. Dabar to nebėra.
„Neseniai atsirado tvarka, kad negalima aukščiau trečio aukšto daugiabutyje laikyti dujų baliono. Bet tikrinti, ar taip ir elgiamasi, prievolės neturi nė viena tarnyba. Šeimininkas privalo būsto administratorių ar namo pirmininką įsileisti, jei šis ateina žiūrėti, kokios būklės bendro naudojimo objektai – sienos, konstrukcijos, vamzdynai. Gi dujų balionas – asmeninė nuosavybė“, – teigė „Būsto rūmų“ prezidentas.
