Ekspertai neguodžia: nuo šalčio pokšės ne tik tvoros, bet ir piniginės

Naujus metus Lietuvos gyventojai pasitiko išaugusiomis sąskaitomis už šildymą. Už gruodžio mėnesį gyventojai turės mokėti apie 20 proc. daugiau. Specialistai teigia, kad šildymas pabrango dėl brangstančio kuro, tad vienintelė išeitis sutaupyti – tikėtis šiltesnės žiemos. Tuo tarpu klimatologai teigia, kad žiema dar nesitrauks.

Specialistai teigia, kad šildymas pabrango dėl brangstančio kuro, tad vienintelė išeitis sutaupyti – tikėtis šiltesnės žiemos.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Specialistai teigia, kad šildymas pabrango dėl brangstančio kuro, tad vienintelė išeitis sutaupyti – tikėtis šiltesnės žiemos.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Kodėl brangsta šildymas ir kokios tikėtis likusios žiemos?<br>M.Arlausko nuotr.
Kodėl brangsta šildymas ir kokios tikėtis likusios žiemos?<br>M.Arlausko nuotr.
Jeigu sausis bus šaltas, augs ir sąskaitos už šildymą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jeigu sausis bus šaltas, augs ir sąskaitos už šildymą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jeigu sausis bus šaltas, augs ir sąskaitos už šildymą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jeigu sausis bus šaltas, augs ir sąskaitos už šildymą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jeigu sausis bus šaltas, augs ir sąskaitos už šildymą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jeigu sausis bus šaltas, augs ir sąskaitos už šildymą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jeigu sausis bus šaltas, augs ir sąskaitos už šildymą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jeigu sausis bus šaltas, augs ir sąskaitos už šildymą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jan 9, 2019, 5:20 PM

Kodėl brangsta šildymas ir kokios tikėtis likusios žiemos? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Kristina Ramanauskienė kalbėjosi su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vyriausiuoju specialistu Mantu Paulausku bei klimatologu Donatu Valiuku.

– Pone Paulauskai, prieš naujus metus girdėjome perspėjimus, kad nuo sausio 1 d. brangs dujos, elektra, šildymas. Bet dabar žmonės sulaukia šildymo sąskaitų už gruodžio mėnesį ir jos jau yra didesnės. Ar galite paaiškinti, kodėl?

– (M.Paulauskas) Jeigu mes lyginsime 2018 m. gruodžio mėnesį su 2017 m. gruodžio mėnesiu, tai yra tokia tendencija, kad apie 15 proc. mokėjimai už šildymą gyventojams yra didesni. Pirmiausia tai lemia žemesnė vidutinė oro temperatūra, šis gruodis buvo šaltesnis. Temperatūra buvo apie -1 laipsnį, o prieš metus gruodžio mėnesį buvo apie +1 laipsnį.

Automatiškai tai lemia ir didesnį šilumos suvartojimą ir mokėjimus už šildymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad yra padidėjusi ir šilumos kaina apie 5 proc. Šilumos kaina ir didesnis suvartojimas lemia didesnius mokėjimus už šildymą.

– Ar 20 proc. padidėjimas visoje Lietuvoje yra vienodas, ar yra regionai, kuriuose sąskaitos dar didesnės?

– (M.Paulauskas) Kažkokių tendencijų, ypatingai išsiskiriančių iš mano pasakytų sąlygų, nematome. Apie 15-20 proc. visoje Lietuvoje mokėjimai už šildymą yra didesni. Tai yra pirmas žiemos mėnuo, atitinkamai jis yra šaltesnis, kaina yra didesnė, lyginant su praeitų metų gruodžiu.

– Tarkime, šeima gyvena senos statybos daugiabutyje, 3 kambarių bute. Kokios sąskaitos ji sulaukė už praėjusį gruodį ir kiek ji yra didesnė negu ankstesniais metais?

– (M.Paulauskas) Jūsų minėta šeima, jeigu pernai vidutiniškai už šildymą mokėjo apie 65 eurus, nerenovuoto, standartinio, senos statybos namo bute, tai šį gruodį jie moka apie 70-80 eurų. Tai senos statybos, nerenovuotas, nešildytas, jeigu niekas nebuvo keista, efektyvumas jo nebuvo pagerintas.

– Naujos statybos butuose turbūt yra kur kas mažesnės sąskaitos?

– (M.Paulauskas) Naujos statybos klausimo niekas nekelia, nes ten suvartojimas yra labai mažas ir jų mokėjimai tesudarys vidutiniškai apie 25 eurus.

– Prieš kurį laiką buvo teigta, kad gruodžio mėnesio sąskaitos bus didesnės. Buvo sakoma, kad Kaunas ir Klaipėda gali sulaukti mažiausių sąskaitų visoje Lietuvoje. Ar tai tiesa?

– (M.Paulauskas) Klaipėda neišsiskyrė pagal mūsų pirminius duomenis, jų kainos ir mokėjimai už šildymą atitinka vidurkį. Kauno situacija yra truputį kitokia. Jeigu didžiuosiuose miestuose vidutinė gruodžio mėnesio šilumos kaina, lyginant su prieš metus buvusiu gruodžio mėnesiu, didėjo apie 5 proc., tuo tarpu, Kaune ji mažėjo 6 proc. Tai jau lėmė kainodaros dalykai ir kita specifika.

– Kuriuose miestuose yra didžiausios sąskaitos?

– Kalbant apie didžiuosius miestus, kainų komisija gruodžio mėnesiui aukščiausią kainą nustatė „Panevėžio energijos“ vartotojams, o mažiausią „Šiaulių energijos“ vartotojams.

– Gal turite skaičius, kokia sąskaita yra pasiekusi tą pačią šeimą, gyvenančią 3 kambarių bute Panevėžyje?

– (M.Paulauskas) Skirtumas būtų labai nedidelis nuo mano minėtų 75-80 eurų. Praktiškai visi šie miestai į vidurkį papuola, nes didieji miestai ir formuoja Lietuvos vidurkį kainodaroje. Apie tokius skaičius ir galime kalbėti, įtraukiant Kauną, Panevėžio miestą, Šiaulius – formuojasi 75-80 eurų sąskaitos už šildymą dydis gruodžio mėnesiui.

– Pone Valiukai, praėjęs gruodis buvo šaltesnis negu prieš tai buvusiais metais. Ar ir jūsų lentelės rodo tokius pat skaičius?

– (D.Valiukas) Tikrai taip. Tačiau reiktų prisiminti, kad abu gruodžiai buvo šiltesni nei paprastai pas mus būna. Įprastinė gruodžio temperatūra Lietuvoje turėtų būti -1,9 laipsnio.

Tuo tarpu, praeitų metų gruodis buvo labai šiltas. Temperatūra buvo teigiama, 1,3 laipsniai vidutiniškai Lietuvoje. Ir tas daugiametės normos viršijimas buvo labai didelis. O šių metų gruodis taip pat buvo šiltesnis, nei būna įprastai.

Ne toks šiltas, kaip užpraeitų metų, kai buvo teigiamos temperatūros, kas gruodžio mėnesį Lietuvoje visiškai nebūdinga, tai šiais metais buvo -0,8 temperatūra, bet skirtumas nuo praeitų metų gruodžio yra pakankamai didelis. Ką minėjo ir pašnekovas – skaičiai labai panašūs, kableliai kartais iš klimatologijos požiūrio yra labai svarbūs, iš energetinės gal ne taip, bet iš tikrųjų skirtumas yra 2 laipsniai.

– Gal užpraėję metai ir iškraipė sąskaitą? Sakote, kad ankstesnis gruodis buvo neįprastai šiltas, žmonės gavo mažesnes sąskaitas, turbūt pamiršo, kiek mokėdavo, ir dabar dėl to jiems atrodo didelės šildymo sąskaitos.

– (M.Paulauskas) Paprastai taip ir būna. Paprastai žmonės neatsimena, kiek mokėjo prieš metus. Biudžetas yra šiai dienai ir jis yra toks, koks yra. Natūralu, kad gruodžiai – tiek šis, tiek prieš metus buvęs – yra šiltesnis negu vidutinė norminė temperatūra.

– (D.Valiukas) Netgi jei kažkas pažiūrėtų į sąskaitas 2016 m. gruodį, jis irgi buvo su teigiamomis temperatūromis – šiltesnis, negu šiemetinis.

– Pone Paulauskai, pradžioje minėjote, kad šildymo sąskaitos už gruodį yra didesnės dėl to, kad gruodis buvo šaltesnis nei ankstesniais metais, taip pat ir dėl šildymo brangimo. Kiek buvo brangimas ir kodėl šildymo kaina kilo?

– (M.Paulauskas) Gruodžio mėnesio šilumos kaina buvo apie 5 proc. didesnė, jeigu lyginsime prieš metus buvusį 2017 m. gruodį. Pasižiūrėjau, kokios buvo pagrinde dujų ir biokuro kainos – kuro, kuris sunaudojamas šilumos gamyboje. Dujų kainoje apie 30 proc. brangimas per metus atsispindi šilumos kainoje, ir biokuro kainoje atsispindi 27 proc. brangimas.

– Ar tas brangimas yra dėl to, kad viskas brangsta, ar biokuro kaina kilo dėl kažkokių priežasčių?

– (M.Paulauskas) Sunku pasakyti. Dujų kainodara yra labai susieta su pasaulinėmis tendencijomis, biokuro su vietinėmis tendencijomis. Mes sakome, kad biokuras yra vietinis kuras ir jis galėtų būti, mūsų supratimu, šiek tiek pigesnis, bet tai yra kiti aspektai, čia reiktų biokurininkų klausti, kodėl jie parduoda kurą už tokią kainą.

Bet yra taip, kaip yra. Kuras vis dėl to brangsta – tiek dujos, tiek biokuras. Jeigu pažiūrėsime sausio mėnesį, šilumos tiekimo įmonės irgi paskelbė savo šilumos kainas, ir yra tendencija, kad sausio mėnesio šilumos kilovatvalandės kaina nežymiai didėja, lyginant su gruodžio mėnesiu.

– Ar gyventojai jau gali žinoti, kiek didesnės sąskaitos sulauks sausio mėnesį?

– (M.Paulauskas) Kiekviena šilumos tiekimo įmonė iki mėnesio 25 d. privalo paskelbti ir apskaičiuoti savo šilumos kainą, kuri bus taikoma atitinkamai kitą mėnesį. Iki gruodžio 25 d. įmonės paskelbė šilumos kainas, kurios bus naudojamos, išrašant sąskaitą už sausio mėnesio šildymą. Tendencija tokia, kad šilumos kainos didžiuosiuose miestuose yra 1-2 proc. didesnės, lyginant sausio šilumos kainas su gruodžio šilumos kaina.

– Bet tai yra dar neįtraukiant, kokia bus sausio mėnesio temperatūra. Pone Valiukai, sausis prasidėjo žema temperatūra, laukiame dviejų šalčiausių naktų. Kokia bus ši savaitė, ar šalčiai užsiliks?

– (D.Valiukas) Pagal dabartinę situaciją ir prognozes, sausis numatomas šaltesnis negu paprastai pas mus būna. Įprastai sausis turėtų būti -3,2 laipsniai. Tai šis numatomas puse ar laipsniu šaltesnis, apie -4 laipsniai. Jeigu pažvelgtume į praeitų metų sausį, temperatūra buvo -1,5. Čia, ko gero, analogo reiktų labiau ieškoti ne su praeitų metų, o su užpraeitų metų sausiu, kai jis atitiko standartinę klimato normą, įprastines sąlygas ir buvo -3,2. Dabar temperatūra turėtų būti apie -3,5-4. Vėlgi, tai yra šalčiau nei pernai. Ir tokia tendencija turėtų išsilaikyti.

– Kokia temperatūra ir šalčio rekordai laukia šią savaitę?

– (D.Valiukas) Šaltis artimiausiomis dviem paroms bus didesnis, vėliau jis turėtų šiek tiek atslūgti. Bet bendra tendencija išlieka ta pati – artimiausias dvi savaites, ypatingai antrąją sausio pusę, temperatūros išsilaikys žemesnės nei įprastinės. Šiek tiek reiktų išskirti pajūrį, kur situacija klimatiniu atžvilgiu yra permainingesnė, dažnesni atlydžiai, svyravimai apie 0 laipsnių. Rytų Lietuvoje visuomet yra šalčiau nei vakarinėje dalyje.

– Koks didžiausias minusas bus šią savaitę?

– (D.Valiukas) Labai priklauso nuo vietovės ir mikroklimatinių sąlygų. Minimalias temperatūras naktį labai lemia debesuotumas. Kuo jis yra mažesnis, kuo giedriau, tuo šaltis gali būti didesnis. Bet ligi -15 temperatūra gali tikrai nukristi.

– Pone Paulauskai, jei sausis bus šaltesnis nei įprastai laukiama, ir už sausį šilumos sąskaitos gali būti didesnės?

– (M.Paulauskas) Jeigu prognozės, kurias girdėjome, išsipildys, kad sausis bus šaltesnis nei buvęs prieš metus, tai tikėtina.

– Anksčiau buvo siūloma paslauga – žmonės už šildymą galėjo mokėti ištisus metus, kad šildymo sezonu jų piniginės nepatirtų didžiulio šoko. Ar ta paslauga tebegalioja, ar žmonės tuo naudojasi ir moka už šildymą ir vasarą?

– (M.Paulauskas) Tokia paslauga buvo labai populiariai siūloma „Vilniaus energijos“ prieš daugiau kaip metus. Šiuo metu „Vilniaus šilumos tinklai“ yra nauja įmonė, ji tokios paslaugos nesiūlo. Šiuo metu Lietuvos mastu tokią paslaugą siūlo „Veolia“ grupės šilumos tiekimo įmonės, jie mane informavo, kad paslauga nėra populiari, ja naudojasi vos 2-4 proc. gyventojų.

– Pernykštė statistika rodo, kad Lietuvoje bendrai prasiskolinęs buvo kas dešimtas žmogus. Tarp jų ir tie, kurie yra skolingi už įvairias paslaugas. Pavyzdžiui, už elektrą pernai buvo skolingi apie 150 tūkst. žmonių, vienos šeimos vidutinė skola vien už elektrą buvo apie 40 eurų. Kiek yra žmonių, kurie laiku nesusimoka už šilumą?

– (M.Paulauskas) Skolininkų procentas svyruoja. Didžiausias procentas būna šildymo sezono metu, kai yra didžiausi mokėjimai. O vasaros metu, kai gyventojai moka tik už karštą vandenį ar gyvatuką, skolas po truputį grąžina ir skolų procentas sudaro 15-16 proc. visos Lietuvos lygmenyje. Žiemos metu būna 20 proc. ar daugiau ir atitinkamai vasarą sumažėja.

– Ką rodo statistika, ar augant šildymo kainoms skolininkų skaičius auga?

– (M.Paulauskas) Statistikos, kad skolininkų skaičius augtų, nepastebėjome. Atvirkščiai, matome tendenciją, kad jis labiau mažėja. Pragyvenimo lygis tikrai gerėja, minimumas didėja ir, matyt, tai irgi turi įtakos.

– Pone Valiukai, ar jau matote, kokio sausio laukti? Sausio pradžia tipiška, o ar likusią dalį laukti speigų, pūgų?

– (D.Valiukas) Jis tipiškas daugiametėms normoms, -3,2, apie pusę laipsnio šaltesnis nei būna. Tačiau reiktų prisiminti, vykstant klimato kaitai, žiemos šiltėja labiausiai. Tuo pačiu ir sausio mėnesiai, ir kiti žiemos mėnesiai. Tą šiltėjimą juntame visi. Žiemos sušilo per 50 metų net keleta laipsnių ir temperatūros vis būna aukštesnės. Bet šis sausis turėtų būti įprastinis daugiametėms normoms.

– Šią savaitę naktimis bus -19 ar -20 laipsnių. Ar tai ir bus žemiausia sausio temperatūra, ar dar galime visko pamatyti?

– (D.Valiukas) Atskirų dienų suprognozuoti, deja, nėra galimybių. Prognozės numato bendras tendencijas. Bet lietuviškame klimate, ypatingai pastaraisiais metais, tendencijos tokios, kad svyravimai labai dideli. Tai pliusas, tai minusas ir tų atlydžių tikrai dar turėtume sulaukti. Bet šalčio -10 ar -15 irgi dar turėtų būti.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.