Laukinė konkurencija tarp šilumos gamintojų: kas švęs pergalę?

Praėjusių metų rudenį buvo pasigirdę įspėjimų, kad artėjantis šildymo sezonas gali būti itin brangus dėl smarkiai išaugusių biokuro kainų. Sezonas iš esmės jau įpusėjo, tačiau dabar aišku, kad drastiško kainų šuolio išvengti pavyko.

 Šilumos tiekėjai seniai griežia dantį ant nepriklausomų gamintojų – jie įsitikinę, kad taip rinkoje yra sukurta laukinė konkurencija.<br>P.Mantauto nuotr.
 Šilumos tiekėjai seniai griežia dantį ant nepriklausomų gamintojų – jie įsitikinę, kad taip rinkoje yra sukurta laukinė konkurencija.<br>P.Mantauto nuotr.
 Šilumos tiekėjai seniai griežia dantį ant nepriklausomų gamintojų – jie įsitikinę, kad taip rinkoje yra sukurta laukinė konkurencija.<br>V.Balkūno nuotr.
 Šilumos tiekėjai seniai griežia dantį ant nepriklausomų gamintojų – jie įsitikinę, kad taip rinkoje yra sukurta laukinė konkurencija.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 18, 2019, 10:35 AM, atnaujinta Jan 18, 2019, 10:39 AM

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, šį mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje siekia 5,5 cento už kilovatvalandę (be pridėtinės vertės mokesčio) ir yra 5,97 proc. didesnė nei prieš metus.

Iš didžiųjų miestų lyginamuoju laikotarpiu kaina labiausiai išaugo Šiauliuose (12,59 proc.), o Kaune netgi sumažėjo 3,35 proc.

Svarbiausias tokius pokyčius nulėmęs veiksnys yra biokuro kaina. Mat ši kuro rūšis Lietuvoje jau yra svarbiausia. Juk dar 2014-ųjų pirmąjį ketvirtį 65,45 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos buvo pagaminama deginant dujas, tačiau dabar joms tenka tik 31,04 proc. Užtat biokuro dalis išaugo iki 66,41 proc.

Skaičiuojant sausio mėnesį tiekiamos šilumos gamybos sąnaudas įtraukiama lapkričio biokuro kaina, kuri siekė per 217 eurų už toną naftos ekvivalento. Tai – 31,1 proc. daugiau nei metais anksčiau, todėl ir šiluma neišvengiamai turėjo šiek tiek pabrangti.

Žinoma, tokių svyravimų neišvengsime ir ateityje, nes daugiausia biokuro įsigyjama per biržą, todėl kainą lemia paklausos ir pasiūlos santykis. Be to, biokuro gamintojams daug įtakos turi ir orų sąlygos, kurios šįmet yra gana palankios.

Nuo šių metų pradžios šilumos rinkoje įsigaliojo naujovė – aukcionai, kai šilumos tiekėjai patys privalo konkuruoti su nereguliuojamais gamintojais įtraukę visas sąnaudas, o ne tik kuro dedamąją, kaip būdavo anksčiau. Be to, jie turi pirmiausia supirkti šilumą iš tų, kurie jos pasiūlo už mažiausią kainą.

Kaip parodė pernai gruodį įvykę pirmieji aukcionai, miestuose, kuriuose veikia nepriklausomi gamintojai, būtent pastarųjų tiekiama šiluma buvo pigiausia, tuo metu savivaldybių kontroliuojamų tiekimo įmonių – brangiausia.

Tiesa, toli siekiančias išvadas daryti dar per anksti, nes pačiame šildymo sezono įkarštyje superkama iš esmės visa pagaminta šiluma.

Kur kas aršesnė konkurencija laukia atėjus pavasariui. Tada, siekdamos parduoti šilumą, įmonės privalės dar labiau nuleisti kainas, jei nenorės išjungti savo įrenginių.

Vartotojams tokios varžytuvės turėtų būti labai naudingos. Antai verslo konsultacijų kompanijos „PwC“ atlikta studija parodė, kad nuo 2015 metų dėl nepriklausomų gamintojų veiklos Vilniuje buvo sutaupyta 2,7 mln., Klaipėdoje – 11,4 mln., o Kaune, kur jų yra daugiausia, – net 15,5 mln. eurų.

Tačiau šilumos tiekėjai seniai griežia dantį ant nepriklausomų gamintojų – jie įsitikinę, kad taip rinkoje yra sukurta laukinė konkurencija.

Matyt, ne be tiekėjų pastangų Seime jau įregistruotos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kuriomis siekiama įteisinti metinius aukcionus, kuriuose dalyvautų vadinamieji būtinieji šilumos gamintojai.

Šitokiuose aukcionuose tiek reguliuojamiems, tiek nepriklausomiems gamintojams būtų užtikrintos pajamos pagal jų turimus pajėgumus. Tokiu atveju šilumos tiekėjams būtų garantuotas pinigų srautas, nors dalis, aišku, nubyrėtų ir nereguliuojamiems gamintojams. Tuo metu mėnesiniuose aukcionuose būtų varžomasi tik pagal mažiausios kainos rodiklį.

Ta pati „PwC“ apskaičiavo, kad, įvedus tokią tvarką, sostinėje vidutinė šilumos kaina padidėtų 2 proc., Kaune – 14 proc., o Klaipėdoje – net 19 proc.

Pastarasis šuolis vartotojams jau būtų tikrai skaudus.

Šilumos ūkio įstatymo pataisų autoriai pasirėmė Utenos, kurioje nėra nepriklausomų gamintojų, pavyzdžiu – šiame mieste šiluma yra pigiausia ir kainuoja 4,36 cento už kilovatvalandę.

Savo ruožtu naujo projekto oponentai irgi turi rimtų argumentų – tarkime, Elektrėnų, kur veikia reguliuojamas nepriklausomas šilumos gamintojas, pavyzdį. Šiame mieste 2014–2018 metais vidutinės šilumos gamybos kainos buvo 14 proc. didesnės nei Vilniuje, 36 proc. – nei Kaune ir net 39 proc. didesnės nei uostamiestyje.

Projekto, kuriam parlamentarai jau pritarė po pateikimo, autoriams pastabų turėjo ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, pasigedęs loginių ryšių, ir Konkurencijos taryba. Pastarosios vadovas Š.Keserauskas aiškiai įspėjo, kad šitaip gali būti sukurtos skirtingos konkurencijos sąlygos šilumos gamybos rinkoje vienus subjektus privilegijuojant, o kitus diskriminuojant.

Ko gero, būtų galima sutikti su Seimo Energetikos komisijos pirmininko V.Poderio nuomone. Šio politiko teigimu, svarstyti naujus pasiūlymus galima, tačiau reikėtų luktelėti, kol bus įsitikinta, ar nuo šių metų pradžios veikiantis šilumos supirkimo aukcionuose modelis yra veiksmingas. Rezultatai galėtų paaiškėti galbūt tik pasibaigus šiam šildymo sezonui.

Kad ir kaip būtų, Lietuva jau anksčiau apsisprendė, jog šilumos rinkoje greta savivaldybių įmonių gali veikti ir nepriklausomi gamintojai. Tokia tvarka gana unikali, tačiau buvo nutarta rinktis konkurenciją šiame sektoriuje.

Jei žaidimo taisyklės būtų drastiškai keičiamos, į pajėgumus milijonus eurų jau investavę verslininkai turėtų realią galimybę pasibylinėti su valstybe. Bet vartotojams toks scenarijus tikrai būtų mažiausiai naudingas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.