Skirtingų vaistų Europa: Lietuvoje vaistų parduodama mažiau ir brangiau

Diabetu serganti Vida Augustinienė ne kartą per dieną turi matuoti gliukozės kiekį kraujyje: „Jei nori ligą gerai kontroliuoti, praktiškai reikia n kartų pasitikrinti kraujo gliukozę, kad žinotum, ką daryti, ar reikia insulino, ar suvalgyti kažką, kad būtų geresnė savijauta.“

Vaistų gamintojai sako, kad norėtų pacientams suteikti daugiau alternatyvų, bet negali dėl pakeistos kompensuojamųjų vaistų tvarkos.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Vaistų gamintojai sako, kad norėtų pacientams suteikti daugiau alternatyvų, bet negali dėl pakeistos kompensuojamųjų vaistų tvarkos.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt

Jan 25, 2019, 4:37 PM, atnaujinta Jan 25, 2019, 4:40 PM

Diabetu serganti Vida Augustinienė ne kartą per dieną turi matuoti gliukozės kiekį kraujyje: „Jei nori ligą gerai kontroliuoti, praktiškai reikia n kartų pasitikrinti kraujo gliukozę, kad žinotum, ką daryti, ar reikia insulino, ar suvalgyti kažką, kad būtų geresnė savijauta.“

V. Augustinienė turi modernesnį – bekontaktį – gliukozės tikrinimo aparatą, bet jį įmanoma gauti tik užsienyje. Lietuvoje tokiais neprekiaujama – per maža rinka.

Tokių pavyzdžių daug. Į Lietuvą patenka toli gražu ne visi vaistai, kokiais prekiaujama didesnėse Europos sąjungos šalyse – atskirai tiekti vaistus Lietuvai neapsimoka.

„Didmenininkai nutaria, kad vaistą išdėstys 5 rinkose, nes iš viso yra 28 rinkos – paradoksas, kad turime vieningą rinką. Bet vaistų apmokėjimas ir kompensavimas skirtingas 28 valstybėse, tad tiekėjai puikiai žino, kaip ir ką daryti. Čia susidaro sunkių problemų, kurios skaudina žmones“, – LRT TELEVIZIJAI atskleidžia V. Andriukaitis.

Kitais atvejais Lietuvoje pardavinėjami vaistai dažnai kur kas brangesni nei kitose šalyse. Pasak V. Andriukaičio, vienintelis kelias Lietuvai – agresyviau ginti savo poziciją ES, kad visi reikiami vaistai pasiektų Lietuvą.

Sveikatos apsaugos ministerija sako esą Lietuvai čia parankiausia partnerė gali būti Lenkija – pakankamai didelė rinka kartu pirkti vaistus. Tačiau apskritai dažnai koją kiša kitokios skirtingų šalių teisinės, vaistų vertinimo sistemos. Pasak vaistų gamintojų, naujas kompensuojamųjų vaistų sąrašo sudarymas ir kiša koją šalyje prekiauti įvairesniais vaistais.

„Yra tam tikros griežtos ribos, dėl kurių gamintojų vaistai nepatenka – pavyzdžiui, dozuotės, tam tikros pakuotės. Norėtume, kad tvarka nebūtų radikaliai pakeista. Šiuo metu tai, kas vyksta, yra taisoma, koreguojama ir tikimės, kad pavyks pasiekti susitarimų“, – sako Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė.

Išeitį rasti nelengva. Lietuvai rankas suriša ir mažas biudžetas. Senosios ES šalys išgali kompensuoti daugumą vaistų. Lietuva turi išsirinkti tik pačius efektyviausius ir reikalingiausius. 

Sulaukus kritikos dėl to, kad kai kurie pacientams reikalingi vaistais tapo nebekompensuojami, tvarka koreguojama. Ministerija tikina, kad kompensuojami vaistai bus vertinami atsižvelgiant į pacientų poreikius ir vaistų efektyvumą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.