Buhalterijos tvarkymas — Lietuvos įmonių Achilo kulnas?

Sausio mėnuo Lietuvos įmonėms — išskirtinis laikotarpis: uždaromi finansiniai metai, ruošiami balansai, pradedamos rengti metinės deklaracijos bei prisitaikoma prie kasmet įsigaliojančių naujų verslo finansus reguliuojančių įstatymų pakeitimų. Ne atsitiktinai būtent šį mėnesį kyla virtinė nesusipratimų tarp įmonių vadovų ir buhalterių bei išryškėja tikroji neefektyviai tvarkomos įmonės buhalterijos kaina. Ekspertai pabrėžia tris sritis kuriose Lietuvos bendrovėms reikia pasitempti, kad buhalterija ne trukdytų, o tarnautų verslo tikslams. 

 Tinkamų ir savo darbą išmanančių specialistų pasirinkimas — būtinas kriterijus tvarkingai įmonės apskaitai.<br>M.Patašiaus nuotr.
 Tinkamų ir savo darbą išmanančių specialistų pasirinkimas — būtinas kriterijus tvarkingai įmonės apskaitai.<br>M.Patašiaus nuotr.

Lrytas.lt

Feb 4, 2019, 10:10 AM, atnaujinta Feb 4, 2019, 10:10 AM

 

Buhalterijos personalo politika

 

Tinkamų ir savo darbą išmanančių specialistų pasirinkimas — būtinas kriterijus tvarkingai įmonės apskaitai. Deja, į buhalterijos niuansus kištis nenorinčiam ir nespėjančiam vadovui gali būti sunku vertinti buhalterio darbą, juolab kad šio darbo vaisiai dažnai pasimato tik uždarant įmonės finansinius metus. 

 

Klasikinė ir verslininkams itin nemaloni situacija yra kuomet buhalteris ištisus metus į apskaitą žvelgia pro pirštus, o tada, atėjus sausio ar vasario mėnesiui, keičia darbą ir palieka įmonę. Internetinės buhalterinės sistemos B1.lt vadovo Filipo Borcovo teigimu, tokiai įmonei prisivilioti naują įpėdinį nėra paprasta:

 

„Buhalteriai keičiasi sausį — tai yra dėsnis. Ir jei jūsų nauja buhalterė patikrinusi pamatys, kad apskaita palikta visiškai netvarkinga bei visus metus nieko nebuvo daroma, ji arba pabėgs, arba prašys visiškai kitokių pinigų už savo darbą. Tad jei metų pradžioje paaiškės, kad skiriasi jūsų ir jūsų buhalterio keliai, bet kuriuo atveju atlikite analizę, kokioje būklėje paliekama įmonės apskaita.“ 

 

Buhalterinės sistemos pasirinkimas

 

Pagrindinis lakmuso popierėlis vertinant įmonės apskaitos efektyvumą yra įmonės naudojama buhalterinė sistema. Skirtingais skaičiavimais Lietuvoje net per 90 proc. bendrovių iki šiol pasikliauja dešimtmečio senumo buhalterinėmis sistemomis, kurių pagrindas yra buhalterio atliekamas mechaninis rankų darbas.

 

„Vadybininkai išrašo sąskaitas, o tada buhalteris kiekvieną sąskaitą turi iš naujo perrašyti į savąją sistemą.

 

Nenuostabu, kad tokiose bendrovėse buhalterijos skyrius darbuotojų skaičiumi neatsilieka nuo pardavimų skyriaus“, - teigia F. Borcovas: „Jei kituose sektoriuose viskas automatizuojama, lietuviškos buhalterijos pasaulyje grūdus triname akmeninėmis girnomis“.

 

Kitas aspektas vertinant buhalterinės sistemos efektyvumą yra jos kaina bei saugumas. Klasikinės į buhalterio rankų darbą orientuotos buhalterinės sistemos kainuoja nuo 500 iki 3500 eurų. Papildomai beveik kasmet, keičiantis įstatyminei bazei, įmonė priversta pirkti bent kelis šimtus eurų kainuojančius sistemos atnaujinimus.

 

Dažniausiai tokios sistemos yra susietos su konkrečiu fiziniu ar virtualiu kompiuteriu, kuriame saugomi visi įmonės duomenys, todėl kiekvienas gedimas — tai tiesioginė grėsmė bendrovės buhalterijos duomenų saugumui. Dėl šių grėsmių ir nepatogumų vis daugiau bendrovių renkasi vadinamąjį „debesų buhalterijos“ modelį, tačiau, palyginti su išvystytomis Europos Sąjungos šalimis, pokyčiai Lietuvoje vyksta lėčiau. 

 

„Vienoje svarstyklių pusėje turime žinomas interneto pagrindu veikiančias buhalterines sistemas, kurios kelis kartus sumažina buhalterijos išlaidas bei pašalina rankų darbą. Kitoje svarstyklių pusėje turime buhalterių — ypač vyresnės kartos — senus įpročius ir technologijų baimes“,- teigia B1.lt įkūrėjas. Pasak jo, situacija panaši kaip prieš dvidešimt metų, kada dalis buhalterių baiminosi elektroninės bankininkystės.

 

Vadovo įsitraukimas — ne tik metų pabaigoje

 

Profesionalus buhalteris bei apdairiai pasirinkta buhalterinė sistema savaime dar negarantuoja įmonės apskaitos efektyvumo. Kad sausio mėnesį neįvyktų nemalonių staigmenų dėl atsiradusių skolų, pasimetusių dokumentų, įmonės pelno ar nuostolio skaičiavimų bei kitų rodiklių, specialistai pataria aktualiausius apskaitos duomenis periodiškai sekti pačiam įmonės vadovui tiesiogiai apskaitoje, o ne atskirose sistemose. 

 

Vis daugiau apskaitos sistemų leidžia ne tik buhalteriui, bet ir vadovybei realiu laiku sekti bendrovės duomenis: pajamas, išlaidas, turto apskaitą, visas sąskaitas, skolas, atostogų likučius bei kitus žinotinus dalykus. Periodinis svarbiausių įmonės rodiklių monitoringas būtinas tam, kad bendrovių vadovai ir buhalteriai nustotų gyventi skirtinguose pasauliuose ir pradėtų bendradarbiauti siekiant užsibrėžtų bendrovės tikslų.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.