Verslininkų sumanymas linksmybių pastatą pakeisti į gedulo namus daugeliui vietinių gyventojų tapo išsigelbėjimu, nes kitaip velionis tektų vežti šarvoti į Telšius. Ir nors ant pastato jokios iškabos nėra, vietiniai žino, kad prireikus išsinuomos patalpas šermenims.
Prie velionio mosavo šluota
Nors patalpas nuomojanti Eugenija Jurkienė tikino pastabų iš klientų niekada negavusi, į žurnalistus kreipėsi nepatenkinta moteris, kuri išsakė ne vieną priekaištą. Artimą žmogų palaidojusi gyventoja džiaugėsi palyginti pigia paslauga (už parą sumokėjo 80 eurų), tačiau pažėrė krūvą skundų dėl netvarkos patalpose.
Klientei buvo keista, kad pačiai reikėjo išsišluoti grindis, nes prieš tai buvę laidotuvininkai pribarstė gėlių, eglišakių.
Patalpas šildo židinys, o prieš jį užsikuriant velionio gedintiems artimiesiems teko išsivalyti pelenus. Tai, kad patiems reikia atsivežti malkų, atrodo, ne varėniškiams ir aplinkinių kaimų gyventojams sunkumų nesudaro, nes daugelis šildosi kietuoju kuru ir atsargų yra prisiruošę.
Ir tai dar ne viskas. Šarvojimo salės nuomos paslaugomis nepatenkintai klientei buvo nesmagu, kaip ji sakė, dėl „pritukusių“ žvakidžių. Tad gedinti šeima, kol nepradėjo rinktis velionį pagerbti norintys žmonės, skubėjo nuo žvakidžių lupti privarvėjusį vašką.
Velionio namiškiai nejaukiai jautėsi ir dėl nešvarių staltiesių, kurias neva po laidotuvių teko dar patiems neštis namo ir išskalbti, taip pat dėl suskilusių puodelių bei kitų smulkmenų.
Verslininkė: „Palaikau tvarką ir švarą“
Išgirdusi šiuos skundus, Nevarėnuose gyvenanti patalpų savininkė E.Jurkienė prisipažino esanti šokiruota, nes jai į akis pretenzijų iki šiol niekas neišsakė.
Įskaudinta verslininkė išrėžė, kad jeigu yra nepatenkintų, ji daugiau nebenuomosianti šarvojimo salės. Tegul vietiniai važiuoja į Telšius.
Paskui atlėgusi E.Jurkienė patikino palaikanti tvarką ir švarą – išvykus laidotuvininkams, patalpas valanti savo jėgomis, pelenais taip pat pasirūpinanti.
Moteris sutiko tik dėl vašku aplipusių žvakidžių ir suskilusių puodelių. Tačiau, pasak jos, iš tų laikų, kai dar tose patalpose veikė baras, yra likę apie 60 vnt. puodelių ir tik keletas iš jų suskilę. Tad klientai gali pasinaudoti sveikais.
Kalbėdama apie linines staltieses ant stalų, prie kurių per šermenis giedami kalnai, E.Jurkienė garantavo, kad jos būna švarios. Suteptas staltieses ji nešanti į skalbyklą ir klientams nenurodanti jų išplauti.
Pagal galimybes verslininkė gerina patalpų būklę. Kaip ji sakė, pakeitė langus, nupirko žaliuzes. Daugiau per devyniolika metų į nugyventas patalpas neinvestuojama, nes miestelis nedidelis ir klientų nedaug. Pokalbio pabaigoje E.Jurkienė užsiminė, kad amžius – nebe tas, todėl ji mąstanti apie pastato pardavimą.
