Išvada? Ji ta pati – prekybininkai atsiriekia didžiausią maisto kainos dalį.
Anot G.Surplio, Lietuvoje spalio–gruodžio mažmeninių maisto produktų metinis kainų pokytis, palyginti su tuo pačiu laiku 2017-aisiais, išliko teigiamas – siekė 0,2 proc. Tuo tarpu Latvijoje maisto produktai brango 0,6 proc., Lenkijoje – 1 proc., Estijoje – 1,9 proc.
Pasak G.Surplio, stebimos daugelio maisto produktų kainos, tačiau bendra didėjimo tendencija nėra ryški. Šiek tiek smarkiau pabrango sviestas bei kiaušiniai.
Per sausį, Eurostat duomenimis, Lietuvoje maisto kainos nesikeitė.
Pasak G.Surplio, kainų stebėsena liudija ir tai, kad jų grandinėse prekybininkų gaunama dalis yra santykinai didelė, ypač tam tikrų produktų kategorijose. Pavyzdžiui, pieno produktų segmente ji siekia apie 34 proc.
„Kainos imtų trauktis, jei populiarėtų trumposios maisto grandinės – jei žmonės pirktų produktus tiesiai iš ūkininkų“, – sakė G.Surplys.
Baksnoja į portalą
Pasak ministro, portalas produktukainos.lt yra nuolat tobulinamas.
„Taigi dabar liberalioji rinkos ekonomika turi matomą ranką. Portale galima pasitikrinti, kokios 5 prekybos tinkluose yra pagrindinių maisto produktų kainos“, – sakė G.Surplys.
Jo teigimu, išskirtinis produktas yra pienas. Jo kainos Lietuvos rinkoje išlieka didesnės nei kitur. Tik tiek, kad mažmeninė kaina priversta nesikeisti, ir tai susiję su „tinklų karu“.
„Tinklalapyje stebima, kaip pasiskirstoma kaina 2,5 proc. riebumo pieno, sufasuoto į 1 l maišelius, kaip kainą pasidalina pieno gamintojai, perdirbėjai, prekybininkai ir PVM. Pieno sektoriuje 30-35 proc. kainos sudaro mažmenininkų dalis, ūkininkams lieka apie 28-29 proc.“, – skaičius, skelbtus prieš mėnesį, priminė ministras.
Jo teigimu, spalį-gruodį tamsios bei baltos duonos mažmeninė kaina šiek tiek, 1,5 proc., smuktelėjo, ir nepaisant to, kad brango miltai.
„Mažmeninėje rinkoje duonos kaina neaugo, manytume dėl to, kad vyko įvairios akcijos ir atskiri prekių ženklai bandė užsikariauti vietą rinkoje. Gali būti, kad tai šiek tiek susiję ir su kainų viešumu. Bet gali būti ir tai, kad tinklai aktyviau pradėjo konkuruoti akcijomis“, – svarstė ministras.
Tendencijos? Tikėtina, kad duona brangs, ir dėl to, kad teko išgyventi 2018 m. sausrą.
„Mėsos sektoriuje – atvirkštinė tendencija. Traukiasi ir kiaulių supirkimo, ir perdirbimo, ir mažmeninė kaina. Nors tas susitraukimas per ketvirtį tėra 1 proc., kainos mažės. Vartotojams tai gerai, bet ne gyvulių augintojams, nes tai susiję su afrikiniu kaulių maru“, – priminė G.Surplys.
Taigi ketvirtinis kainų stebėjimas liudija, kad kainų augimas susijęs ir su gyventojų pajamomis.
Kuria „spaudimą“
„Trūksta teisingesnio mažmeninės kainos pasidalinimo. Kai kur mažmenininko dalis siekia net apie 40 proc. – konkurencijos didinimas sudarytų prielaidas kainoms sustoti arba mažėti.
Bandome sukuri civilizuotais būdais spaudimą kainai per konkurencijos didinimą – didesnį pasirinkimą.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ėmėsi veiksmų – lengvina sąlygas maisto gamybai namuose.
Kartu plečiame trumpąsias maisto grandines – daugėja vietų, kur žmonės gali prekiauti tuo, ką pagamina. Tai mažos parduotuvėlės, autofurgonai, elektroninės prekybos parduotuvės.
Esame paskelbę kvietimą paraiškoms teikti, kad žmonės galėtų gauti 120 tūkst., eurų parduotuvei įsteigti. Kvietimas atviras iki balandžio vidurio.
Leidome iki 100 proc. finansuoti pardavėjo atlyginimą, steigti prekybos vietas miestuose – iki šiol to nebuvo. Lietuvoje mažiausiai jos bus įkurtos 24“, – teigė G.Surplys.
Lieps skelbti, kiek moka už žaliavą
„Jūsų užduotis prezidento rinkimuose – kova su maisto kainomis. Jei pardavėjai 2017 metais iš visos kurio nors produkto kainos atsiimdavo 30 proc. , dabar – 34 proc. Tai kur čia ta įtaką? Juk taip esate pastatytas į pajuokos vietą.
Koks gi apskritai puslapio produktukainos.lt lankomumas?“ – šyptelėjo konservatorius Andrius Kubilius.
Anot G.Surplio, lankomumas išties mažesnis nei naujienų portalų, bet lankytojų gausėja.
„Antkainių dalybų tradicija tebegzistuoja. Prekybininkai „atsigroja“ ant silpniausios grandies – smulkiųjų ūkininkų, spausdami žaliavos kainas žemyn.
Vis dėlto artimiausiu metu rengiamės atnešti į Seimą įstatymo pataisas, kuris įpareigos kiekvieną perdirbimo gamyklą, kiekvieną kooperatyvą skelbti, kiek realiai sumoka už žaliavą kiekvienam savo partneriui“, – įspėjo ministras.
Prakalbo apie PVM lengvatą
Ministrui G.Surpliui žnybtelėjo ir parlamentaras Petras Čimberas, priminęs, kad kaimyninės šalys taiko PVM lengvatą maisto produktams, o Lietuva tebetrypčioja.
„Svarstome, kad reikia bandomojo projekto – PVM lengvatą taikyti šviežioms lietuviškoms daržovėms ir pažiūrėti, kokį poveikį tai padarytų biudžetui. Latviai tai jau išbandė. Jie prognozavo, kad nesurinks 17 mln. eurų, o surinko 5 mln. eurų daugiau.
Ministerijoje šiuo metu analizuojame Latvijos pavyzdį ir teiksime išvadas vyriausybei“.
