Ši turto klasė pernai pasiekė 8,1 proc. lygį. Ji aplenkė 2016 ir 2017 m. tarp šalies turto klasių pirmavusias Lietuvos įmonių akcijas – pastarųjų grąža pernai buvo neigiama ir sudarė -5,6 proc.
„Šiemet į pirmą poziciją išsiveržęs būstas nuomai pastaruosius penkerius metus kasmet uždirbo panašią grąžą – per šį laikotarpį ji svyravo nuo 7,7 iki 9,7 proc., o šiemet išsiveržė į pirmąją vietą, aplenkdamas kitas šalies turto klases, taip pat ir Lietuvos įmonių akcijas, kurios 2016 ir 2017 m. išsiskyrė ypač aukšta grąža“, – komentavo „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.
V.Rūkas pernai prognozavo, kad būsto kainų augimo nereikia laukti, nes rinka – jau subrendusi, Vilniuje didelė būsto pasiūla. Bet būsto kainos per 2018 m. šiek tiek paaugo. Tam stiprų impulsą suteikė tai, kad gyventojų finansinė padėtis gerėjo sparčiau, nei buvo galima tikėtis. O tai neišvengiamai turi poveikį būsto kainoms.
„INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas mano, kad šiemet logiška tikėtis infliacijos dydžiui artimų būsto kainų. Bet didesnė grąžos komponentė kaip ir anksčiau bus nuomos pajamos.
„Vis dėlto geriausias patarimas, kurį mes visada ir teikiame – investicijas skaidyti per skirtingas turto klases ar net regionus“, – sakė V.Rūkas.
Nepaisant 2018 m. kritimo, kuris buvo natūralus, turint omenyje 2016-2017 m. didelį akcijų grąžos augimą, vertinant pokytį per penkerių metų laikotarpį, Lietuvos akcijos generavo panašią grąžą (46 proc.) kaip ir būstas nuomai (50 proc.).
V.Rūko nuomone, būtų logiška šiemet iš indėlių nieko nesitikėti, nes indėlių palūkanos lygios nuliui arba artimos nuliui. Be to, Europos centrinis bankas nežada keisti pinigų politikos, todėl didėjančių palūkanų turėtume laukti tolimesnėje ateityje. Indėliai Lietuvos bankuose tik 2014 m. dar davė 0,4 proc. grąžos, kuri viršijo infliaciją, o po to ji išliko nulinė.
Lietuvos ilgalaikių obligacijų grąža šiek tiek sumažėjo iki 0,3 proc., neįveikdama 2,5 proc. siekusios infliacijos. Vis dėlto ir šiemet iš Lietuvos valstybės obligacijų didesnės nei infliacija grąžos neverta tikėtis. Akcijoms, specialisto teigimu, šie metai turėtų būti pozityvūs: ekonomika sveika, įmonių pelnai didėja, o akcijų kainos Lietuvoje nėra pervertintos.
„Kas bus šiemet, beveik neįmanoma numatyti. Grąžos neprognozuojamai keičiasi nuo mažiausios iki aukščiausios“, – teigė V.Rūkas.
Atsilošė per du mėnesius
Lietuvoje veikiančių pensijų fondų grąža buvo vidutiniškai tokia, kaip pasaulio, Europos investicijų grąža – 2018 m. neišvengta nuostolių, nes krito pasaulio akcijos, o obligacijos pensijų fondų neištempė į viršų. Dešimties metų periodu pensijų fondai uždirbo 5 proc., nuo įkūrimo – daugiau nei 4 procentus.
„Reikia paminėti, kad per pirmuosius du šių metų mėnesius pensijų fondai atstatė pernai metų nuostolį – ne tik pakilo tiek, kiek buvo nukritę pernai, bet ūgtelėjo ir dar daugiau“, – sakė V.Rūkas.
Lenkė infliaciją
Per ilgąjį – 1996-2018 m. – laikotarpį visos šalies turto klasės generavo grąžą investuojantiems, viršijusią infliaciją. Didžiausia, 14 proc. siekusi vidutinė metinė grąža per 23 m. buvo iš būsto nuomai, antroje vietoje su 8,6 proc. grąža buvo Lietuvos įmonių akcijos, o šalies ilgalaikės obligacijos atnešė 6,4 proc. metinių palūkanų, indėliai – 4,6 proc.
Tuo tarpu per dešimtmetį, nuo 2009 iki 2018 m., pelningiausios buvo Lietuvos akcijos (13,2 proc.), antroje vietoje – obligacijos (5,2 proc.), trečioje – būstas nuomai (3,1 proc.), o indėliai neperkopė 2 proc. infliacijos lygio ir generavo 1,5 proc. metinių palūkanų.
