ECB nepakeis pagrindinių palūkanų normų ir, kaip ir mėnesiu anksčiau, pareikš, kad jos šiuose lygiuose liks „bent iki 2019 metų pabaigos“, mano absoliuti dauguma analitikų.
Euro zonos centrinis bankas po kovo 7 dieną įvykusio posėdžio nustebino rinkas, paskelbęs persvarstytas pinigų politikos ateities tendencijų gaires ir pranešęs apie naują – jau trečiąją – tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų seriją (TITRO- III).
ECB taikoma pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma šiuo metu sudaro rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento.
Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, sudaro minus 0,4 proc., o tai reiškia, kad bankams tenka mokėti už savo indėlius euro zonos centriniame banke.
Iki kovo mėnesio posėdžio ECB skelbė, kad pagrindinės palūkanų normos dabartiniuose lygiuose liks bent iki šių metų vasaros pabaigos.
„Po trečiadienio posėdžio ECB gali pateikti papildomų ekonomikos vertinimų, tačiau jo pareiškimų tonas vargu ar daug pasikeis, ypač atsižvelgiant į rimtus žingsnius, kuriuos jis žengė kovo mėnesį“, – pažymėjo banko „ABN Amro“ analitikas Nickas Kounis.
Ekspertas mano, jog ECB gali pareikšti apie padidėjusią riziką, galinčią slopinti infliaciją, rašo agentūra „Dow Jones“.
Jis taip pat neatmeta galimybės, jog centrinis bankas gali paskelbti išsamesnę informaciją apie rengiamą TITRO seriją, tačiau, jo nuomone, yra labiau tikėtina, jog tai įvyks birželį.
ECB vadovas Mario Draghi kovo pabaigoje davė suprasti, jog Valdančioji taryba gali apsvarstyti priemones, kuriomis būtų sušvelnintas nepalankus neigiamų palūkanų normų poveikis, be kita ko, bankų pelnui.
„Mes ir toliau stebėsime, kaip bankams sekasi užsidirbti, kol palūkanų normos yra mažos, – tuomet pareiškė M. Draghi. – Ir, jeigu reikės, mums teks apsvarstyti galimas priemones, kurios leistų išsaugoti palankų neigiamų palūkanų poveikį ekonomikai ir kartu sušvelninti šalutinį poveikį, jeigu toks būtų pastebėtas.“
Kokių priemonių gali būti imtasi, jis nenurodė, tačiau ekspertai ėmė kalbėti apie tai, jog ECB gali laipsniškai pereiti prie daugiapakopės indėlių palūkanų normos sistemos. Apie tai, kad tokia sistema svarstoma, pareiškė ir ECB vyriausiasis ekonomistas Peteris Praetas.
Tokioje sistemoje tam tikrai daliai bankų indėlių euro zonos centriniame banke būtų taikoma teigiama palūkanų norma, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“.
Pasibaigus trečiadienio posėdžiui, ECB su investuotojais gali pasidalyti savo mintimis apie daugiapakopę palūkanų normą, nors euro zonos centrinio banko vadovybė neskuba imtis su tuo susijusių priemonių, pažymėjo N. Kounis.
Tuo tarpu agentūros „Bloomberg“ šaltiniai praneša, jog ECB komitetai, kurių darbo pagrindu paprastai yra sudaromas Valdančiosios tarybos posėdžių planas, po M. Draghi pareiškimų šio klausimo nesvarstė.
Euro zonos centriniam bankui dar anksti svarstyti daugiapakopės palūkanų normos įvedimo klausimą, mano turto valdymo bendrovės „Pictet Wealth Management“ ekonomistas Frederikas Ducrozet (Frederikas Diukrozė).
Jo nuomone, svarstyti šį klausimą ECB gali pradėti ne anksčiau rugsėjo mėnesio ir tik tuo atveju, jeigu euro zonoje pablogės makroekonominės ir kreditavimo sąlygos.
„Tačiau daugiapakopės normos klausimas artimiausiais mėnesiais greičiausiai tebebus karšta tema“, – pažymėjo ekspertas.
ECB posėdis pasibaigs 14 val. 45 min. Lietuvos laiku, o 15 val. 30 min. prasidės tradicinė M. Draghi spaudos konferencija.
