„Iš to, kaip susirinkote, matau, kad vis dar domitės archeologiniais kasinėjimais ir jums neįgriso šitas žanras“, – konferenciją ironišku pasisakymu pradėjo V.Vasiliauskas, įgeldamas S.Jakeliūnui dėl prieš dešimtmetį vykusių procesų narstymo.
Paskelbė 38 dokumentus
LB žurnalistams pateikė su VILIBOR rodiklio analize susijusias pažymas, studijas, vertinimus – iš viso 38 įvairaus pobūdžio ir apimties dokumentus. Taip pat pateikti duomenys apie 2008-2009 m. paskolas – bendrą būsto paskolų portfelį ir atskiras jo dalis, apskaičiuotą paskolų maržą, valiutos keitimus, paskolų pokyčius pokriziniu laikotarpiu.
„Suprantame, kad toks tiesioginis informacijos davimas gali nuvilti sąmokslų teorijų kūrėjus, bet toks ir yra mūsų tikslas“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
LB duomenimis, VILIBOR palūkanų pokyčius lėmė ekonominės priežastys. Esą 2008-2009 m. krizės akivaizdoje palūkanų šuolį sukėlė visų pirma baimė dėl devalvacijos ir kitų rizikų. Krizės metu bankams pradėjus adekvačiau vertinti riziką, didėjo tiek paskolų litais, tiek paskolų eurais marža.
Paskelbtuose dokumentuose rašoma, kad Lietuva šiuose procesuose nebuvo išimtis – krizės metu palūkanos didėjo ir kitose šalyse. 2008-2009 m. tarpbankinės palūkanos didėjo ir kitose Baltijos valstybėse, kuriose galiojo fiksuotasis valiutos kursas.
Taip pat skelbiama, kad VILIBOR augo kartu su indėlių palūkanomis. Dėl didėjusių indėlių palūkanų indėlininkai 2008-2010 m. papildomai uždirbo 250 mln. eurų.
Visi 38 dokumentai bus išsiųsti įvertinti BFK komisijai. Informacija LB interneto tinklalapyje bus prieinama visiems gyventojams.
Vardijo konkrečius žingsnius
Toliau rašoma, kad, atsižvelgdamas į krizės pamokas, LB esą ėmėsi konkrečių žingsnių, kad paskolų gavėjai būtų labiau apsaugoti. „Didžiausia pamoka, su kuria susidūrėme, tai neatsakingas skolinimasis ir neatsakingas skolinimas“, – akcentavo V.Vasiliauskas, išskirdamas svarbiausius įdiegtus pokyčius.
Kaip pirmasis toks žingsnis buvo įvardytas 2011 m. priimti Atsakingojo skolinimosi nuostatai, kurie saugo gyventojus nuo perteklinio įsiskolinimo ir neapdairiai prisiimamos finansinės naštos.
Kaip kitą savo darbą LB įvardijo 2013 m. patobulintus VILIBOR skaičiavimus – pakeitimus, lėmusius mažesnius palūkanų svyravimus. Skelbiama, kad buvo nustatytas stabilus skaičiavimams atrenkamų bankų skaičius (5), jiems pradėti kelti reitingo reikalavimai, plačiau atsižvelgta į bankų aktyvumą tarpbankinėje rinkoje.
Trečiuoju žingsniu įvardyta 2015 m. sustiprinta būsto paskolų vartotojų apsauga – pradėtas taikyti palūkanų didėjimo testas. Vertinama, ar ir padidėjus palūkanoms paskolos gavėjui pakaktų pajamų paskolos įmokoms mokėti.
Paskutinioji aprašyta priemonė – bankų įsipareigojimas kaupti papildomas kapitalo atsargas. Rašoma, kad nuo 2016 m. trims didžiausiems bankams taikomi iki 2 proc. dydžio sisteminės svarbos bankų kapitalo rezervai, nuo 2018 m. įsigaliojo anticiklinis kapitalo rezervas, kuris nuo šių metų birželio 30 d. didės dvigubai iki 1 proc.
Kreipėsi į Generalinę prokuratūrą
Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar per krizę Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
BFK pirmininko S.Jakeliūno teigimu, LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S.Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į LB, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką.
S.Jakeliūnas taip pat yra paviešinęs V.Vasiliausko ir kitų LB narių pasisakymus visuotiniame LB darbuotojų susirinkime bei laiškuose, kuriuose menkinamai atsiliepiama apie parlamentinį tyrimą.
Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl siekio tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 m. turėjusių paskolų litais būstui įsigyti, interesus. Kaip yra sakęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, į Generalinę prokuratūrą kreipiamasi dėl dviejų klausimų.
„Į Generalinę prokuratūrą kreipiamasi dėl dviejų klausimų: ar valstybės institucijos, kurios buvo atsakingos 2008-2009 metais už finansinių įstaigų priežiūrą, tinkamai atliko savo funkcijas, kurios numatytos teisės aktuose. Antras punktas – kad Generalinė prokuratūra įvertintų galimą viešo intereso gynimo poreikį, nes dėl VILIBOR istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažų nuostolių“, – sakė premjeras.
S.Jakeliūnas taip pat yra sakęs neatmetantis galimybės pačiam kreiptis į prokuratūrą dėl LB veiksmų atliekant parlamentinį krizės tyrimą. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariai Seime Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas, gindami viešąjį interesą, yra kreipęsi į Generalinę prokuratūrą dėl S.Jakeliūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėto bandymo paveikti LB priimamus sprendimus.
Pateikė pirmąsias išvadas
Ankstų penktadienio rytą Seimo BFK, atliekantis parlamentinį krizės priežasčių tyrimą, rinkosi į posėdį aptarti pirmąsias parlamentinio tyrimo išvadas. BFK pirmininkas S.Jakeliūnas teigė, kad Lietuvai krizės laikotarpiu skolintis buvo galima žymiai geresnėmis sąlygomis.
„Kaip paaiškėjo palyginus Lietuvos, Latvijos ir Estijos biudžeto politiką, ekonominės krizės gylį bei jos raidą, net ir pavyzdinė finansinė drausmė nebūtų užkirtusi kelio ekonominei krizei Lietuvoje. Jei Lietuva turėtų sutaupiusi 10 proc. bendrojo vidaus produkto rezervą, krizė vis tiek būtų įvykusi, bet jos padariniai būtų švelnesni.
Svarbus dalykas, ką mes fiksavome antrąja komisijos išvada, kad Vyriausybės sprendimas finansuoti viešųjų finansų deficitą 2009-2012 m. itin brangiais finansiniais šaltiniais iš komercinių šaltinių tokios gilios krizės, padariusios daug žalos Lietuvai ir jos žmonėms, sąlygomis, komisijos manymu, vertintinas kaip galimas viešojo intereso pažeidimas, nes buvo realios galimybės finansuoti šį deficitą žymiai pigesniais ištekliais iš kitų nekomercinių šaltinių“, – sakė S.Jakeliūnas.
Turėjo galimybių skolintis iš kitur
Pasak jo, 2008 m. valstybės biudžetas pažeidė fiskalinės drausmės įstatymus. „2005-2006 m. fiskalinė drausmė dar matėsi, tačiau 2007 ir ypač 2008 m. dėl įvairių aplinkybių buvo priimti sprendimai, kurie lėmė, kad jau 2009 m. teko daug ir brangiai skolintis, mažinti smarkiai išlaidas, didinti mokesčius. (...) 2008 m. biudžetas, jau priimtas 2007 m., pažeidė fiskalinės drausmės įstatymus“, – žurnalistams sakė BFK pirmininkas.
S.Jakeliūno teigimu, Lietuvos nesiskolinimas iš kitų institucijų iki šiol daro įtaką viešųjų finansų valdymui.
„Lietuva turėjo galimybių skolintis iš kitų institucijų. 8 ES narės skolinosi pirmiausia kreipdamosi į Europos Komisiją, kaip papildomas šaltinis buvo Tarptautinio valiutos fondo lėšos. Latvijos atveju Švedijos Vyriausybė jai buvo pasirengusi paskolinti didelę sumą pinigų – 720 mln. eurų.
Didžioji dalis valstybių, kurios skolinosi iš tų 8, nepatyrė tokio drastiško nuosmukio, kokį patyrė Lietuva. Lietuva turėjo vieną giliausių krizių ES, tačiau, skirtingai nuo kitų valstybių, Lietuva turėjo labai gilų nuosmukį ir nesiskolino pigiau. Tai iki šiol turi įtakos viešųjų finansų finansavimui“, – teigė S.Jakeliūnas.
Per skandinaviškus bankus išėjo apie 9 mlrd. eurų
BFK išvadose taip pat minėtinas faktas, kad Vyriausybė 2006-2008 m. veikė mažumos sąlygomis, o tai iš dalies trukdė vertinti ir pasirengti krizei, taip pat krizę pagilino nesukauptas viešųjų finansų rezervas.
„Valstybės kontrolės dvi išvados – 2005 m. ir 2008 m. buvo fiksuota, kad valstybė neturi numačiusi ilgalaikių finansavimo šaltinių“, – posėdžio metu sakė S.Jakeliūnas. Vis dėlto, pasak BFK pirmininko, vien gerų finansų tvarkymo neužteko, kad būtų išvengta krizės. Jo teigimu, iš Lietuvos per skandinaviškus bankus krizės laikotarpiu išėjo apie 9 mlrd. eurų.
BFK išvadose minima, kad Lietuva, palyginus su Estija, nebuvo pasiruošusi krizei, nes nebuvo sukaupusi rezervo. Nors Latvijoje situacija buvo panaši kaip Lietuvoje, tačiau ten reikėjo imtis ne tokių drastiškų priemonių kaip Lietuvoje. „Latvijoje nebuvo mažinamos pensijos, išskyrus didelės pensijos buvo apmokestinamos, bet tai nepažeidė socialiai jautriausių sluoksnių, skirtingai nuo Lietuvos, kur pensijos buvo mažinamos“, – teigė S.Jakeliūnas.
Komisijos išvadose pažymima, kad iš komisijai pateiktų atsakymų ir paaiškinimų raštu galima daryti išvadą, kad Vyriausybė rimtai nesvarstė galimybės gauti finansinės paramos bei buvo galimybės skolintis už mažesnes palūkanas iš kitų finansinių šaltinių. Išvadose minimas ir „Snoro“ bankas, kaip turėjęs įtakos gilesnei krizei.
BFK išvadų konstatuojamajai daliai pritarė.
Dėl VILIBOR dar diskutuos
Pasak S.Jakeliūno, dėl VILIBOR ir komercinių bankų įtakos krizei dar bus diskutuojama ateityje.
„Finansinė, skolinimosi, fiskalinė dalis daugmaž tikrai baigta. Dabar liko bankai, tie patys VILIBOR reikalai, apie kuriuos laukiame informacijos iš LB. Vakar taip pat valdybos pirmininkas sutiko, kad iki gegužės 3 d. būtų atsiųsta papildoma svarbi informacija, tad tos diskusijos dar tęsis“, – prieš posėdį teigė BFK pirmininkas.
Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais.
BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai. Tyrimo išvadų pristatymas Seime atidėtas iki spalio 31 dienos.
