Pirkėjas nurodė, kad su pardavėju sudarė žodinę natūralaus Baltijos gintaro karolių pirkimo–pardavimo sutartį. Esminė žodinės sutarties sąlyga buvo ta, jog sandoris bus įvykdytas, jei karoliai bus suverti iš natūraliai susiformavusių Baltijos gintaro gabalų, o ne iš sintetinio, lydyto, presuoto ar kitaip dirbtinai išgauto gintaro.
Vis dėlto sutarties pardavėjas nesilaikė – Lietuvos prabavimo rūmų specialistai atliko ekspertizę, kuri patvirtino, kad karoliai yra iš presuoto gintaro, t. y. ne tokios kokybės, dėl kurios buvo tartasi su pardavėju. Nepaisant ekspertizės rezultatų, pardavėjas atsisakė grąžinti už prekę sumokėtus 6,3 tūkst. eurų.
Pardavėjas nurodė, kad esminė sutarties sąlyga buvo ta, jog karoliai nevogti. Pardavėjo teigimu, pirkėjas karolius vertino kaip itin prastos kokybės, todėl šalys suderėjo 350 eurų kainą. Esą tiek pirkėjas ir sumokėjo. Pasak pardavėjo, pirkėjas neįrodė, kad jis sumokėjo būtent 6,3 tūkst. eurų, taip pat neįrodė, kad karoliai neatitiko sutarties sąlygų. Neaišku, kokius karolius pirkėjas buvo pateikęs ištirti Lietuvos prabavimo rūmams.
Apgautas pirkėjas kreipėsi į teismą – prašė nutraukti žodinę gintaro karolių pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisti iš pardavėjo 6,3 tūkst. eurų už sumokėtą prekę. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pirkėjo ieškinį tenkino.
Kasaciniame skunde pardavėjas kėlė dvi problemas. Pirma, pirkėjo į bylą pateiktų telefono pokalbių garso įrašų leistinumo klausimą, t. y. nurodė, kad pirkėjas, būdamas verslininkas, jo neinformavo apie tai, kad įrašo jų pokalbį telefonu, todėl telefono garso įrašai negalėjo būti laikomi teisėtais įrodymais. Antra, pirkėjas neįrodė aplinkybės, kad jo įsigyti karoliai buvo pagaminti ne iš natūraliai susiformavusio Baltijos gintaro gabalų. Pasak pardavėjo, teismai nepagrįstai neskyrė byloje dirbinio ekspertizės, neteisingai vertino Lietuvos prabavimo rūmų išvadą.
Kasacinis teismas, priteisdamas pirkėjui grąžinti sumokėtus 6,3 tūkst. eurų, nurodė, jog pirkėjo tikslas įrašinėjant pokalbius telefonu buvo nukreiptas ne į pardavėjo asmens duomenų rinkimą, o išimtinai į sutarties sąlygų tinkamo vykdymo užtikrinimą. Be to, taip pirkėjas siekė apginti savo teisėtus interesus, todėl, pasak teisėjų kolegijos, pardavėjo teisių į asmens duomenų apsaugą apribojimas buvo pateisinamas. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad teismai teisingai nustatė, jog garso įraše šalys ginčijosi tik dėl to, kokios kokybės buvo gintaro karoliai ir kokia atsakomybė tektų kuriai ginčo sutarties šaliai, jeigu paaiškėtų, kad parduoti gintaro karoliai neatitiko pirkimo–pardavimo sutarties tikslų, t. y. iš byloje pateikto pokalbio garso įraše esančios informacijos negalima detaliai atskleisti asmens tapatybės tokiu būdu, kad tokia informacija galėtų būti priskiriama asmens duomenims.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pardavėjo argumentai dėl to, kad jis garantavo, jog jo parduodami karoliai buvo tikri, gintariniai, yra deklaratyvaus pobūdžio, nulemti jo nesutikimo su teismų išvadomis ir ginčo išsprendimo jo nenaudai. Kaip teismų buvo nustatyta, pirkėjas, įsigijęs karolius, tačiau suabejojęs jų kokybe, pasiūlė atlikti nusipirkto daikto kokybės patikrą, pardavėjas tokiam pirkėjo veiksmui neprieštaravo, priešingai, iš ginčo šalių pokalbių telefonu įrašo pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad pardavėjas netgi garantavo grąžinti pinigus, jeigu pasitvirtintų, kad gintaro karoliai ne tokios kokybės, kaip buvo tartasi pirkimo metu. Anot teismo, tokie pardavėjo veiksmai pagrįstai leido pirkėjui manyti, kad pardavėjas užtikrino parduodamo daikto kokybę. Byloje nenuginčytas Lietuvos prabavimo rūmų aktas dėl kaklo vėrinio ištyrimo patvirtino aplinkybę, kad karoliai yra iš presuoto gintaro, t. y. ne tokios kokybės, kokios siekė pirkėjas, įsigydamas prekę, ir kokią garantavo pardavėjas pirkimo metu.
Tai – galutinė teismo nutartis, kuri yra galutinė ir neskundžiama.
