„Švedijos centrinis bankas patvirtino, kad kriptovaliutos nėra jokios valiutos. Jis labai neigiamai vertina šitą sritį. Kadangi tai vienas labiausiai patyrusių Europoje centrinių bankų, į jo nuomonę taip pat reikėtų atsižvelgti. Lietuvos pozicija dėl to taip pat panaši.
„Revolut“ sudaro galimybes elektroninėje pinigų aplikacijoje įsigyti ar naudotis tokiomis kriptovaliutų paslaugomis. Man tai labai keista ir visiškai nepriimtina. Švedijos centrinio banko išsakyta nuomonė šituo klausimu buvo gana kategoriška“, – sakė S.Jakeliūnas.
„Revolut“ gali užsiregistruoti ir Švedijos gyventojai.
Anot Lietuvos banko, prekyba dauguma virtualiųjų valiutų vyksta per keityklas. „Revolut“ programėlėje yra įdiegta kriptovaliutų keitykla, todėl ji leidžia tiesiogiai iš „Revolut“ programėlės įsigyti kripotvaliutų, ko nebūtų galima padaryti tiesiogiai per kitus Lietuvoje veikiančius bankus.
Lietuvos bankas poziciją dėl virtualiųjų valiutų ir pirminio virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (ICO) paskelbė užpraeitų metų spalio pradžioje, įvardydamas esmines rizikas, o rinkos dalyviams, planuojantiems siūlyti su virtualiosiomis valiutomis susijusias paslaugas, nurodyta griežtai jas atriboti nuo tradicinių finansinių produktų.
Kaip jau buvo rašyta, Seimas siūlymui kreiptis dėl „Revolut“ veiklos Lietuvoje įvertinimo jau yra pritaręs po svarstymo. Už tokį sprendimą balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 22, susilaikė – 5, tačiau Seimas kreipimuisi dar turi pritarti priėmimo stadijoje.
Pasak S.Jakeliūno, po licencijos išdavimo „Revolut“ paaiškėjo konkrečios aplinkybės, kurios verčia suklusti.
BFK nutarimo projekte pažymi, kad dėl savo tėvo einamų pareigų ir ypač artimų „Gazprom“ sąsajų su Rusijos valdžios institucijomis ir galimo naudojimo Rusijos geopolitiniams tikslams tiek Nikolajus Storonskis, kaip darantis esminę įtaką „Revolut“ valdymui ir sprendimams, tiek „Revolut“ kaip įmonė gali būti politiškai pažeidžiami, ir tai gali pakenkti Lietuvos reputacijai ir kelti grėsmę finansų sistemos stabilumui.
Konservatorius Mykolas Majauskas Seimo posėdžio metu teigė, kad daugelis institucijų jau tyrė „Revolut“ veiklą, tačiau nenustatė grėsmės nacionaliniam saugumui.
„Mes galime pasikviesti investuotoją, kuris gali potencialiai sutvarkyti rinką, sumažinti įkainius, o kita ranka jį išvaryti. Šią įstaigą vertino Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, policija, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos bankas. Jie du kartus pasakė, kad nėra jokių priežasčių įtarti, kad šis subjektas kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tada prasidėjo rinkimai, surandamas priešas, ir tiesioginiu spaudimu daroma įtaka pasitraukti „Revolut“, – sakė M.Majauskas.
Pasak jo, dėl sprendimų kreiptis vertinti „Revolut“ veiklą yra daroma žala Lietuvai.
