Kaupiame oriai senatvei: kokios investicijos saugiausios ir rizikingiausios

Kaip užsitikrinti orią, sočią ir finansiškai saugią senatvę? Tai – natūralus klausimas, kylantis įvairaus amžiaus žmonėms. Greta standartinio kaupimo pensijai II pakopos pensijų fonde rikiuojasi ir kitos investavimo alternatyvos: investicijos į nekilnojamą turtą (NT), auksą, indėlius bankuose.

Kaip įsivertinti finansines rizikas, kaupiant oriai senatvei.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
Kaip įsivertinti finansines rizikas, kaupiant oriai senatvei.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
Ką pasirinkti: indėlius, vertybinius popierius, NT ar auksą?<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ką pasirinkti: indėlius, vertybinius popierius, NT ar auksą?<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ką pasirinkti: indėlius, vertybinius popierius, NT ar auksą?<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
Ką pasirinkti: indėlius, vertybinius popierius, NT ar auksą?<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
Finansines rizikas skirtingi žmones vertina skirtingai.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
Finansines rizikas skirtingi žmones vertina skirtingai.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 25, 2019, 8:00 AM

Investavimas – tai išmintingas taupymas. Patarimais, į ką investuoti, kaupiant senatvei, ir kaip įsivertinti galimas rizikas, dalijosi Lietuvos banko ekspertas Algirdas Prapiestis ir Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis.

Kaip įsivertinti asmenines rizikas?

Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyr. ekonomistas Algirdas Prapiestis ir VU profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis vieningai sutarė, kad finansines rizikas skirtingi žmones vertina skirtingai. O finansinio saugumo ir rizikų vertinimo kriterijai priklauso nuo daugelio aspektų, susijusių su žmogaus amžiumi, finansine padėtimi, mėnesinėmis pajamomis ir kitais elementais.

„Asmenys tos pačios rūšies investicijas gali vertinti skirtingai, priklausomai nuo rizikos tolerancijos lygio ir gebėjimo valdyti riziką. Todėl vieniems asmenims ta pati rizika gali atrodyti per maža, o kitiems per didelė. Tad asmuo turėtų nuspręsti, kokio lygio rizika jam yra priimtina pagal investavimo tikslus, finansinę padėtį ar net asmens amžių.

Dažniausiai naudojamas investicijų rizikos įvertis yra standartinis nuokrypis, dar vadinamas kintamumu (angl. volatility). Kuo kintamumas yra mažesnis, tuo investavimo grąža bus dažniau artimesnė vidurkiui, o investicijos rezultatai labiau prognozuojami“, – tikino Lietuvos banko atstovas A.Prapiestis.

Pasak jo, pasimatuoti asmeninę toleranciją finansinei rizikai galima įsivertinant, kokio dydžio finansinis nuostolis asmeniui šiuo metu ar ateityje būtų pernelyg skausmingas namų ūkio finansų prasme bei priverstų reikšmingai susiveržti diržus.

Ką pasirinkti: indėlius, vertybinius popierius, NT ar auksą

Apžvelgdamas investavimo, siekiant užsitikrinti orią senatvę, alternatyvas, VU profesorius, ekonomistas T.Medaiskis atkreipė dėmesį, kad indėliai banke nepajėgia vytis infliacijos ir santaupos ten tiesiog nuvertėja.

Tai patvirtino ir Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyr. ekonomistas.

„Lietuvos kredito įstaigose padėti terminuotieji indėliai iki 2015 m. dar davė teigiamą grąžą, kuri viršijo infliaciją, o po to ji buvo apie 0 proc. ir žemesnė už infliaciją, tad indėlio forma laikomos santaupos pastaraisiais metais nuvertėja.

Nepaisant to, didžioji Lietuvos gyventojų finansinio turto dalis vis dar laikoma nulinę grąžą teikiančiuose indėliuose ar sąskaitose, nes į didesnę grąžą suteikiančias ir rizikingesnes finansines priemones investuoti ryžtasi nedaugelis“, – pastebėjo A.Prapiestis.

Nors investicijos į auksą, kitus tauriuosius metalus ar NT taip pat laikomos gan patikimomis ir saugiomis, tačiau čia, anot Lietuvos banko eksperto, velnias, paprastai tariant, gali slypėti detalėse.

„Įsigyto nekilnojamojo turto vertė per laiką paprastai auga panašiu tempu kaip šalies ekonomika (įsigijus likvidų nekilnojamąjį turtą ir nesant sukrėtimų NT rinkoje), o didesnę grąžos dalį dažniausiai sudaro pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos, jeigu turtas išnuomojamas. Tačiau tokia investicija reikalauja nuolatinės priežiūros ir laiko sąnaudų, taip pat galimų investicijų į turto kokybės užtikrinimą, pavyzdžiui, remontą, be to, gali būti sudėtinga užtikrinti nuolatinę būsto nuomą.

Tuo tarpu investuojant į nekilnojamojo turto investicinius fondus nereikia rūpintis pačiu nekilnojamuoju turtu, tačiau šios ir panašaus pobūdžio investicijos į fondus paprastai susijusios su didesne rizika. Be to, prastėjant demografinei situacijai, kyla rizika, kad šalies būsto paklausa gali mažėti, o tai veiktų ir uždarbį iš NT, į kurį investuota“, – investicijų alternatyvas aptarė Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyr. ekonomistas.

Kaupimas II pakopos pensijų fonduose – su saugumo garantijomis

VU profesoriaus, ekonomisto T.Medaiskio teigimu, vienas pagrindinių pranašumų, užtikrinančių kaupimo II pakopos pensijų fonde saugumą ir patikimumą, yra tai, jog šiuo atveju kaupiančiųjų lėšas valdo profesionalūs investuotojai.

„Jei kažkas mano, kad jis ar ji sugebės daugiau pelnyti investuodamas į NT ar auksą, tai gali taip ir elgtis. Tačiau klausimas, ar nereikės paskui verkti, kai lemiamu momentu kainos kris? Kaupimas pensijų fonduose tiek saugesnis, kiek saugesnis pasitikėjimas profesionalu vietoj mėgėjo“, – sakė T.Medaiskis.

Lietuvos banko ekspertas A.Prapiestis įvardijo dvi pagrindines priežastis, dėl kurių valstybės skatinamą kaupimą II pakopos pensijų fonde galima priskirti prie saugių lėšų taupymo būdų.

„Pirma, įvykus pensijų reformai ir 2019 m. pradėjus taikyti gyvenimo ciklo fondų principą, pačiam kaupiančiajam nebereikia galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, – tai yra daroma automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos. Taip siekiama optimizuoti gyventojų uždarbį, kaupiant pensijai ilgesniu laikotarpiu.

Bėgant metams ir pensijų fondo dalyviams senstant, pereinama prie mažiau rizikingų ir mažiau jautrių įvairiems svyravimams aktyvų. Taip yra suvaldoma rizika, kad į pensiją artimiausiu metu išeinantys dalyviai nenukentėtų dėl trumpalaikių akcijų rinkų svyravimų, nors ilguoju laikotarpiu investicijos į akcijas užtikrina teigiamą ir galimai didžiausią grąžą lyginant su kitomis investicijomis“, – apie saugumo garantus kaupiant II pakopos pensijų fonde aiškino Lietuvos banko atstovas.

Antra priežastis, pasak A.Prapiesčio, yra ta, kad pensijų fondų valdytojai, investuodami lėšas, privalo laikytis griežtų taisyklių, kuriomis numatoma, į kokias finansines priemones pensijų fondai gali investuoti ir kaip turi būti valdoma investavimo rizika.

„Be to, pensijų fondas negali bankrutuoti, tai gali nutikti tik jį valdančiai valdymo įmonei. Tačiau pensijų fondų lėšos yra atskirtos nuo valdymo įmonės ir laikomos depozitoriume patikėjimo teise, tad bankrutavus valdymo įmonei, pensijų fondų valdymas bus perduotas kitai įmonei, kartu perduodamas ir pensijų turtas, taigi, visos lėšos ir toliau priklausys dalyviams. Turto atskyrimas yra viena iš svarbiausių dalyvių kaupiamų lėšų saugumo garantijų“, – teigė Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyr. ekonomistas.

Nuo šių metų – pasikeitusi kaupimo tvarka

Nuo 2019 m. į pensijų kaupimą buvo įtraukti nauji dalyviai, kurie iki šiol kaupime nedalyvavo, tačiau sausio mėnesį buvo jaunesni nei 40 metų ir turėjo darbą arba vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje. Šie gyventojai kaupimo dalyviais automatiškai taps jau nuo kito mėnesio, tai yra nuo liepos, ir kaups atsitiktine tvarka parinktoje kaupimo bendrovėje.

Gyventojai taip pat turi galimybę savarankiškai pasirinkti bendrovę ir sudaryti kaupimo sutartį. Tokiu atveju jie gali pasirinkti, kokiu tarifu nori mokėti įmokas: 3 proc. ir užsitikrinti 1,5 proc. valstybės paskatą ar mokėti 1,8 proc. nuo savo atlyginimo ir gauti mažesnę 0,3 proc. paskatą.

Gyventojams, nenorintiems kaupti senatvei, sudaroma galimybę atsisakyti kaupimo, paliekant teisę sugrįžti į II pakopos pensijų kaupimą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.