Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ teigimu, šioje biržoje pinigus investavę asmenys greičiausiai nebeatgaus nieko, o tai bus viena didžiausių finansinių aferų šalies istorijoje.
Lenkijoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, virtualios valiutos nėra prilygintos įprastoms, todėl valstybinė Finansų priežiūros komisija nekontroliuoja kriptovaliutų biržų, o tik nuolat perspėja jose neinvestuoti dėl didelės praradimo rizikos.
Svetainėje – pranešimas
Nepaisant to, „Bitmarket“ biržoje asmenines sąskaitas buvo atsidarę daugiau kaip šešiasdešimt tūkstančių žmonių.
Iš jų pastaruoju metu biržoje aktyviai veikė apie penkis tūkstančius, o po kracho per dvi dienas į policiją dėl prarastų indėlių kreipėsi du tūkstančiai žmonių.
Pastarųjų galimybes atgauti pinigus ekspertai vertina kaip labai menkas, nes anksčiau žlugus kitoms biržoms klientai prarado viską.
Penkerius metus veikusi „Bitmarket“ užsidarė staiga, o klientai apie tai sužinojo tik perskaitę trumpą pranešimą biržos interneto svetainėje.
„Gerbiami klientai, su liūdesiu pranešame, jog dėl nemokumo „Bitmarket“ priversta savo veiklą užbaigti. Informuosime apie kitus savo žingsnius.“ Ši informacija biržos klientams sukėlė kone priešinfarktinę būseną.
Siūlė dideles palūkanas
Feisbuke skubiai susibūrę nukentėjusieji dalijosi informacija, kad pastarąjį mėnesį birža vėlavo pervesti pinigus, neatsakinėjo į klientų priekaištus, bet gyrėsi, kad netrukus vadovavimą jai perims galingas investuotojas.
„Bitmarket“ platformoje ne tik buvo galima parduoti ir pirkti virtualias valiutas, bet ir laikyti jas kaip banko indėlius už kone astronomines metines trisdešimties procentų palūkanas. Manoma, kad pastaroji galimybė sugundė nemažai lenkų savo santaupas iškeisti į bitkoinus ar kitas valiutas.
Paaiškėjo ir tai, jog „Bitmarket“ buvo įsteigta Seišelių salose, jos savininkai ne kartą keitėsi, o pastaruoju metu biržos operacijoms vadovavo Jungtinėje Karalystėje įregistruota įmonė.
„Bitmarket“ direktorius Marcinas Aszkielowiczius teigė, kad biržą į skolas įklampino ankstesni jos savininkai bei įsilaužėliai, o jo bandymai įmonę išgelbėti buvo nesėkmingi.
Įtaria net ir savininkus
Buvęs Vidaus saugumo agentūros žvalgybininkas Michalas Rybakas, anksčiau tyręs finansinius nusikaltimus, portalui money.pl dar sykį pakartojo, jog investuoti kriptovaliutų rinkoje yra itin rizikinga, nes valstybės institucijos to nekontroliuoja.
Kadangi visos operacijos vyksta anonimiškai internete, į kriptovaliutas daug investavo nusikalstamos struktūros, siekiančios legalizuoti pinigus. Jais susidomėjo ir interneto įsilaužėliai.
Saugumiečio spėjimu, su pinigų pradanginimu gali būti susiję net biržos savininkai, nes baimė patekti už grotų keleriems metams yra mažesnė nei proga praturtėti šimtu milijonų zlotų ir, išėjus iš kalėjimo, džiaugtis gyvenimu.
„Bitmarket“ per trumpą laiką esą padėjo kai kam tapti milijonieriais, todėl gandai apie didelį pelną nustelbdavo pranešimus apie kitų biržų bankrotus bei įsilaužimus.
Prieš keletą metų su Lenkijos klientų pinigais pradingo internetinė kriptovaliutų keitykla cryptoins.com, vėliau užsidarė virtualių valiutų birža „Bitcurex“, o jos savininkai išnyko kartu su 5,8 mln. zlotų (1,36 mln. eurų).
Skandalų kriptovaliutų biržoje nestinga
Kriptovaliutų biržos dažnai nukenčia tiek nuo įsilaužėlių, tiek nuo pačių savininkų sukčiavimo.
Antai šių metų pradžioje paskelbta, kad mirus Kanados kompanijos „QuadrigaCX“ įkūrėjui Geraldui Cottenui nebeįmanoma atkurti slaptažodžių, kad būtų pasiektos vadinamojoje šaltojoje piniginėje laikomos klientų lėšos – apie 166 mln. eurų.
Tokios piniginės veikia vadinamuoju „offline“ režimu (neprisijungus) ir nėra skirtos greitoms operacijoms vykdyti, užtat gana patikimai apsaugo nuo įsilaužėlių. Ją atverti galima tik vienu būdu – įrašius slaptažodį. Pasak našlės Jennifer Robertson, jį žinojo tik velionis jos vyras.
Šiuo metu dėl šios biržos veiklos vyksta teismas, tačiau birželį „The Wall Street Journal“ paskelbė, kad dar prieš savininko mirtį jis pats į asmenines sąskaitas pervedė milžiniškas sumas. Todėl kai kas neatmeta, kad net pati mirtis buvo surežisuota, nes šeima ilgokai tylėjo ir tik vėliau paskelbė velionį kremavusi.
2017-ųjų pabaigoje Slovėnijoje įsikūrusi bitkoinų „kasybos“ ir prekybos kompanija „NiceHash“ per vieną įsilaužėlių ataką neteko maždaug 50 mln. eurų vertės virtualios valiutos.
O pernai programišiai apšvarino Japonijos kriptovaliutų keityklą „Coincheck“ ir nugvelbė iš jos 526 milijonus XEM valiutos vienetų. Tuo metu jų vertė viršijo 350 mln. eurų.
Japonijos valiutų biržai „MtGox“ prieš penkerius metus teko paskelbti bankrotą, nes programišiai sugebėjo iš jos pavogti maždaug 440 mln. eurų vertės bitkoinų.
Kursai svyruoja tarsi karuselėje
Tikras pamišimas dėl kriptovaliutų vyko 2017 metais ir 2018-ųjų pradžioje. Pagrindinės virtualios valiutos bitkoino kaina vienu metu buvo viršijusi 15 tūkst. eurų.
Vėliau kursas buvo smukęs daugiau nei penkis kartus, bet jau šių metų pavasarį kriptovaliutos tarsi pabudo iš žiemos miego.
Bitkoinas pernai gruodžio viduryje nekainavo nė 3 tūkst. eurų, tačiau šįmet baigiantis birželiui jau buvo pabrangęs iki 11,4 tūkst. eurų.
Tiesa, rinkoje pastebimi didžiuliai svyravimai. Antai vakar bitkoinas kainavo tik 9,175 tūkst. eurų.
Gali būti, kad tam įtakos turėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas tviteryje, susijęs su kompanijos „Facebook“ ketinimais paleisti savo kriptovaliutą librą.
„Aš nesu bitkoino ir kitų kriptovaliutų gerbėjas. Tai nėra pinigai, jų vertė yra nepastovi ir niekuo neparemta. Jei „Facebook“ ar kitos bendrovės nori tapti banku, jos turi siekti bankininkystės chartijos ir turi paklusti bankininkystės reglamentams, kaip ir kiti nacionaliniai ar tarptautiniai bankai“, – paskelbė Baltųjų rūmų šeimininkas.
Portalo coinmarketcap.com duomenimis, dabar 2324 rūšių kriptovaliutomis prekiauja 19 332 virtualios biržos.
