Mat plinta neva iš SEB banko siunčiami pranešimai trumposiomis SMS žinutėmis. Taip sukčiai siekia gauti klientų prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis, perspėja SEB bankas.
Sukčių trumposios žinutės informuoja apie tai, kad klientas gavo pranešimą, kuris neva yra pridėtoje nuorodoje.
Bankas rekomenduoja neatidarinėti nuorodų SMS žinutėse, o atidarius interneto banko puslapį patikrinti naršyklės adreso lauką: el. bankininkystės sistemos visada naudoja saugų SSL/TLS ryšio protokolą, adreso pradžioje būtinai yra https ir galima patikrinti svetainės sertifikatą. Suklastotų svetainių adreso pradžia dažniausiai būna http (be „s“).
„Swedbank“ prieš savaitę taip pat informavo, kad banko klientai gauna el. pašto pranešimus, turinčius sukčiavimo požymių. Laiške nurodoma, kad mokėjimo pavedimas nebuvo įvykdytas ir prašoma atidaryti prisegtas bylas.