Lietuvoje veikiantys bankai žarsto tokį pelną, kad nušluostė nosį kone visai Europai

Du rodikliai Lietuvą išskiria iš Europos valstybių: absoliutaus skurdo lygis ir bankų pelnai. Praėjusią savaitę paskelbta, kad žmonių, gyvenančių absoliučiame skurde, skaičius Lietuvoje siekia net 312 tūkst. Skurde skęsta kone kas dešimtas Lietuvos gyventojas. 

Bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).<br>Lrytas.lt nuotr.
Bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).<br>Lrytas.lt nuotr.
Bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).<br>D.Umbraso nuotr.
Bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).<br>D.Umbraso nuotr.
Bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žygimantas Mauricas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Žygimantas Mauricas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).<br>R.Jurgaičio nuotr.
Bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).<br>R.Jurgaičio nuotr.
Bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).<br>V.Balkūno nuotr.
Bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).<br>V.Balkūno nuotr.
Bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).<br>kiti
Bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).<br>kiti
Bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Romas Lazutka.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Romas Lazutka.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Akvilė Bružinskaitė

Aug 5, 2019, 4:51 PM, atnaujinta Aug 6, 2019, 5:59 AM

Yra ir kitas rodiklis, kuris Lietuvą išskiria kone visoje Europos erdvėje. Pagal bankų pelnus nušluostėme nosį ne tik Latvijai ar daugumoje sričių mus lenkiančiai Estijai, bet ir kone visoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms.

Bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių ES, o pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad Lietuva ES bankų uždarbio vidurkį viršija net 2,5 karto.

Valstybinio banko trūkumas

Ekonomistas Romas Lazutka teigė, kad pagrindinės tokio didelio Lietuvos bankų pelningumo priežastys yra konkurencingumo nebuvimas ir valstybės apsileidimas.

Bankai susikūrę palankias sąlygas, nes konkurencijos rinkoje beveik nėra. Tą pripažįsta ir Centrinis bankas. Kai tokia padėtis, jie gali didinti kainas kiek tik nori. Mes, ekonomistai, tai vadiname oligopoline rinka.

O kitų bankų galimybės yra dvi: arba jie padidina kainas, arba tikisi, kad klientai iš lyderiaujančių bankų pabėgs. Tačiau jie pastebi, kad klientai nebėga, ir taip pat padidina kainas, o lyderiaujantiems bankams belieka ir toliau tas kainas kelti“, – kalbėjo R.Lazutka.

Jis pastebėjo, kad pagrindinis faktorius, galintis sukontroliuoti tokį didelį bankų uždarbio augimą, yra valstybė. Tačiau čia jis įžvelgia paradoksų.

Anot R.Lazutkos, valdžioje sėdintys asmenys bijo bankų, o bankams dirbantys ekonomistai juos kaip mat išjuokia, kai kalba pasisuka apie siekį kontroliuoti bankų savivalę.

„Čia valstybė galėtų ir turėtų įkurti valstybinį banką, tačiau ši mintis viešai atmetama. Kadangi verslas labai susijęs su valdžia, jie tiesiog kuria palankų bankų vaizdą ir tam tikrą ekonominę politiką, kad valstybė nerinktų didelių mokesčių iš tų, kurie gauna dideles pajamas. Kodėl iš jų imti tik 15 proc. pelno mokestį, o ne 25 proc.?

Jie sako, kad tai žala investicijoms, ekonomikos augimui. Absurdiška. Kur tie bankai bėgs, jeigu jiems čia gerai? Tiesiog jie turėtų sumokėti didesnius mokesčius ir surinktomis lėšomis galėtų paremti socialinę sritį, sveikatos apsaugą, švietimą. Tačiau sarginiai šunys, išlaikomi bankų, sukuria atmosferą žiniasklaidai ir politikai iš baimės prisitaiko“, – teigė R.Lazutka.

Valstybinis bankas, pasak ekonomisto, tikrai galėtų visapusiškai atlikti tas paslaugas, kurias šiuo metu atlieka komerciniai bankai.

„Padedami bankų žmonės iš „Sodros“ gauna pensijas, vienas kitam perveda pinigus, užsiima internetine prekyba – perka bilietus, keliones ir pan. Visa tai galėtų daryti valstybinis bankas, kuris nesiekia pelno. Jo sąnaudos būtų mažesnės ir atsirastų konkurencija dabartiniams bankams, kurie negalėtų taip smarkiai kelti paskolų kainų, ką daro dabar, pasižvalgydami vienas į kitą“, – alternatyvą pasiūlė R.Lazutka.

Šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, pelningiausi bankai Lietuvoje yra AB Šiaulių bankas – 21,8 proc., SEB bankas – 16 proc., „Swedbank“ – 14,5 proc. bei Medicinos bankas –10,4 proc.

Lenkiame ne pirmus metus

Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Jokūbas Markevičius teigė, kad Lietuvoje veikiantys bankai išties išsiskiria savo aukštu pelningumu ir Europos bankų pelningumo vidurkį lenkia jau ne pirmus metus.

„Tiesa, aukštesniais pelningumo rodikliais pasižymi ne tik Lietuvos, tačiau ir daugelio kitų Šiaurės-Baltijos regiono šalių bankai. Pavyzdžiui, metinis Latvijos bankų pelningumo rodiklis 2019 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 14 proc., Švedijos – 13 proc.

Estijoje ir Suomijoje bankų pelningumas 2019 m. pradžioje buvo kiek mažesnis nei kaimyninėse regiono šalyse, tačiau taip pat lenkė Europos bankų pelningumo vidurkį. Pastebėtina, kad šio regiono bankai pasižymi ypač dideliu efektyvumu ir mažais paskolų nuostoliais, kas reikšmingai prisideda prie jų rezultatų“, – situaciją komentavo Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas.

Lemia daug faktorių

J.Markevičius išskyrė keletą priežasčių, kodėl Lietuvos bankų veiklos efektyvumas yra vienas geriausių Europoje.

„Palyginti su gaunamomis pajamomis, bankai savo administracinėms reikmėms finansuoti išleidžia santykinai nedaug lėšų. Bankai vis daugiau savo paslaugų teikia elektroninėje erdvėje, artimai bendradarbiauja su kitais jų grupei priklausančiais Šiaurės-Baltijos regiono bankais“, – pasakojo J.Markevičius.

Bankai lankstūs

Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat pastebėjo, kad didelės įtakos uždarbiui turi informacinės technologijos bei ateities pelningumo tendencijos nuo jų ir priklausys.

„Tai yra vienas iš faktorių, dėl kurių Baltijos šalių bankų pelningumas santykinai didesnis. Baltijos šalių bankai buvo pakankamai lankstūs ir ganėtinai sparčiai perėjo prie nuotolinių kanalų, internetinės bankininkystės, tad tai leido susimažinti kaštų bazę. Pagal kaštų efektyvumą Baltijos šalių bankai yra pirmaujantys ES“, – sakė Ž.Mauricas.

J.Markevičius teigė, kad Lietuvos bankai patiria nedideles finansavimosi išlaidas.

„Lietuvoje veikiančių bankų finansavimosi išlaidų ir turto santykis yra bemaž žemiausias Europoje. Kartu Lietuvos bankai patiria ir nedidelius paskolų nuostolius, o jei paskola ir tampa neveiksni, bankams dažnai pavyksta nuostolius išsiieškoti iš įkeisto turto. Šiuo atžvilgiu (įkeisto turto dalimi) Lietuvos bankų turimas paskolų portfelis yra gana aukštos kokybės, lyginant su kitomis Europos šalimis“, – teigė J.Markevičius.

Palanki situacija

Pasak Ž.Maurico, pagrindinė didelio pelningumo priežastis yra itin palanki ekonominė situacija, dėl kurios labai maži bankų sistemos kredito nuostoliai.

„Netgi grąžinamos tos paskolos, kurios jau buvo nurašytos, kas papildomai didina bankų pelningumą. Kita priežastis – bendras Europos Sąjungos kontekstas. Jeigu lyginame su visa Europa, kai kuriose šalyse banko sistema vis dar kenčia nuo krizės padarinių, kai tuo tarpu Lietuvos banko sistema, drįsčiau teigti, apsivaliusi.

Trečioji – pakankamai spartus kredito augimas po ilgos pertraukos. Ši paslauga labai sparčiai išaugo, kreditas auga ne lėčiau, negu pati ekonomika. Diržų veržimosi etapas bankų sistemoje baigėsi“, – teigė Ž.Mauricas.

Atotrūkis tik didėja

Visgi pastaruoju metu Lietuvoje veikiančių bankų atotrūkis nuo Europos vidurkio tapo dar ryškesnis, o prie tokių tendencijų prisideda ir padidėjusios sektoriaus koncentracijos padariniai, kuriuos Lietuvos bankas įvardijo ir šių metų Finansinio stabilumo apžvalgos pristatymo metu.

„Iš naujausių bankų rezultatų matyti, kad pastaruoju metu jų pelną labiausiai didina išaugusios palūkanų pajamos bei kiek mažiau – komisinių pajamos. Kadangi bankų paskolų srautai agreguotu lygiu iš esmės reikšmingai nekito (didėjantį skolinimą namų ūkiams atsvėrė sumažėjęs paskolų verslui teikimas), tad galime teigti, kad palūkanų pajamas didino didėjusios paskolų palūkanų normos“, – sakė J.Markevičius.

J.Markevičiaus teigimu, šiuo metu trys didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai yra sukaupę beveik 90 proc. viso Lietuvos bankų turimo turto, o mūsų šalies bankų sektorius yra trečias labiausiai koncentruotas Europos Sąjungoje po Estijos ir Graikijos.

„Visgi, galima tikėtis, kad iki šiol vykę struktūriniai pokyčiai bankų sektoriuje pamažu liausis, o konkurenciją jau veikiantiems bankams ilgainiui didins šiuo metu stebimas esamų mažesnių bankų augimas, taip pat – FinTech įmonių ir specializuotų bankų žengimas į Lietuvos rinką“, – teigė J.Markevičius.

Ž.Mauricas pastebėjo, kad naujų žaidėjų atėjimas į rinką lems patogesnes ir pigesnes paslaugas, o Baltijos šalių regionas turi potencialo tapti vienu iš lyderiaujančių finansų paslaugų teikimo srityje.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.