Vokietija ne veltui vadinama pagyvenusių žmonių šalimi. Šiuo metu čia yra apie 17,5 milijono vyresnių kaip 65 metų amžiaus žmonių. Tai sudaro maždaug penktadalį šalies gyventojų. Dabar Vokietijoje vidutinis statistinis samdomas darbuotojas, išėjęs į užtarnautą poilsį, gauna pensiją, kuri sudaro 48 proc. gauto bruto atlyginimo („popieriuje“). Vokietijos pensijų draudimo fondo „Deutsche Rentenversicherung“ duomenimis, žmogus, išdirbęs ne mažiau kaip 35 metus ir per tą laiką mokėjęs socialinio draudimo įmokas, išėjęs į pensiją vidutiniškai gauna 1219 eurų per mėnesį.
Iš tikrųjų pensijų dydis, priklausomai nuo regiono, labai skiriasi. Pavyzdžiui, didžiausias senatvės pensijas (vidutiniškai 1467 eurus per mėnesį) gauna vyrai, gyvenantys federalinėje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, o mažiausias (vidutiniškai 961 eurą) – moterys, gyvenančios Žemutinėje Saksonijoje. Bet tai – vidutinė suma.
Vokietijos darbo ir socialinės apsaugos ministerijos duomenimis, realybėje beveik kas antra senatvės pensija yra mažesnė nei 800 eurų per mėnesį. Vokietijoje už tokius pinigus pragyventi yra sunku, todėl pensininkai dažnai ieško, kaip užsidirbti papildomai. Kiek gi gali dirbti Vokietijos pensininkai? Ir ar papildomas atlyginimas neturi įtakos pensijų išmokų dydžiui?
Gyvenimas Vokietijoje: kur darbuojasi pensininkai
Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2017 metų pabaigoje (tai yra naujausia tokio pobūdžio informacija) papildomai uždarbiaujančių 65–69 metų amžiaus senjorų dalis Vokietijoje sudarė 16,1 proc. – tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį. Dirbančių pensinio amžiaus moterų (12,3 proc.) yra žymiai mažiau nei vyrų (20,2 proc.). O kur Vokietijos pensininkai dirba?
Dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės dirba tokiuose ekonomikos sektoriuose kaip automobilių pardavimas ir autoservisas (175 tūkst. žmonių), sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos (141 tūkst.), apdirbamoji pramonė (127 tūkst.), techninė priežiūra (115 tūkst.), paslaugų sektorius šalies ūkyje (93 tūkst.), statybos pramonė (75 tūkst.), pedagogika ir švietimas (66 tūkst.).
Kiek galima uždirbti
Visiems, kurie išėjo į pensiją dėl senatvės, Vokietijoje leidžiama uždarbiauti papildomai be apribojimų. Tačiau dirbantys senjorai privalo mokėti pelno mokestį. Minimalus neapmokestinamas pajamų dydis vienam žmogui nuo 2019 metų yra 9168 eurai. Iš papildomo uždarbio yra išskaičiuojamos įmokos į privalomojo sveikatos draudimo fondą. Tačiau nedarbo socialinio draudimo ir įmokos į pensijų fondus iš papildomo uždarbio dėl akivaizdžių priežasčių nėra išskaitomos. Nuo mokesčių ir draudimo įmokų mokėjimo visiškai atleidžiami tik tie pensininkai, kurie dirba už minimalų 450 eurų mėnesinį atlyginimą.
Kaip ir visi mokesčių mokėtojai, pensininkai turi teisę į savo mokesčių deklaraciją įtraukti išlaidas, susijusias su pajamų gavimu. Tai gali būti, pavyzdžiui, transporto išlaidos kelionei į darbą ir iš darbo, įmokos į privalomojo sveikatos draudimo fondą, įmokos draudžiantis tam atvejui, jei prireiktų priežiūros iš šalies, taip pat draudžiantis nuo atsakomybės už padarytą žalą, bažnytinis mokestis, aukos.
Taisyklės, taikomos „pirmalaikiams“ pensininkams
Vokietijoje pensinis amžius prasideda priklausomai nuo žmogaus gimimo metų. Tas, kas gimė iki 1947 metų, tampa pensininku, sulaukęs 65 metų. Žmonės, gimę laikotarpiu nuo 1947 iki 1964 metų, į pensiją išeina vėliau – prie pensinio 65 metų amžiaus pridedama dar po vieną mėnesį už kiekvienus metus. Pavyzdžiui, tas, kas gimė 1956 metais, išeis į pensiją, sulaukęs 65 metų ir 10 mėnesių, o tas, kuris gimė 1958 metais, – jau 66 metų. Ši riba pamažu didinama, ir 2029 metais amžiaus cenzas pasieks 67 metus.
Į pensiją galima išeiti pirma laiko: kai sukanka 63 metai. Darbo stažas šiuo atveju turi būti ne mažesnis kaip 35 metai. Nemažai vokiečių pasinaudoja tokia įstatymo numatyta galimybe. Tiesa, šiuo atveju į visą pensiją galima pretenduoti tik turint ne mažesnį kaip 45 metų darbo stažą. Bet kokiu atveju tas, kuris išėjo į pensiją anksčiau laiko, iki sulauks įstatymu nustatyto pensinio amžiaus, taip pat turi teisę papildomai uždarbiauti, tačiau tik „Minijob“ formatu, tai yra, dirbti už minimalų atlyginimą: jo bruto uždarbis neturi viršyti 450 eurų per mėnesį.
Tačiau du kartus per metus atlyginimas gali būti dvigubai didesnis: tokios papildomos išmokos bus laikomos atostoginiais pinigais (Urlaubsgeld) ir Kalėdų premija (Weihnachtsgeld). Viršutinė uždarbio riba yra 6300 eurų. Jeigu papildomų pajamų gaunama daugiau, išankstinė pensija (Frührente) bus sumažinta ar nebemokama visai – iki tol, kol asmuo sulauks įstatymu nustatyto pensinio amžiaus. Ir tik tada pensininkas galės papildomai uždarbiauti tiek, kiek norės.
Vokietijoje išeiti į pensiją pirma laiko galima ir dėl sveikatos. Čia nėra amžiaus apribojimų. Šios kategorijos pensininkai taip pat turi teisę papildomai uždarbiauti, tačiau jie taip pat gali uždirbti ne daugiau kaip 450 eurų (bruto) per mėnesį (ir du kartus per metus – dvigubai daugiau). Tas, kurio papildomas atlyginimas yra didesnis, rizikuoja netekti valstybinės pensijos.
Iš ko imamas pensinis mokestis
Nuo 2005 metų Vokietijoje yra imamas vadinamasis pensinis mokestis. Jo dydis priklauso nuo išėjimo į pensiją metų. Žmogui, išėjusiam į pensiją 2005 metais ar anksčiau, apmokestinamosios pensijos dalis sudaro tik 50 procentų. Iki 2020 metų apmokestinamosios sumos dalis kasmet padidėja 2 procentais, o vėliau kasmet bus didinama 1 procentu.
Pavyzdžiui, jei jūs tapote pensininku 2018 metais, 76 procentai jūsų pensijos bus apmokestinami. Tų senjorų, kurie išeis į pensiją 2040 metais ir vėliau, pensijos bus visiškai apmokestintos. Pateikti mokesčių deklaracijos nereikės tik tuo atveju, jei pensininko pajamų suma neviršys bazinio neapmokestinamojo minimumo (Grundfreibetrag). 2019 metais tai yra 9168 eurai. Jei pensininko pajamos neviršija šios sumos, jos nėra apmokestinamos.
Parengė Leonas Grybauskas
