Įsigeidė rekordo
Pasiekti, kad šalyje nebebūtų benamių, suomiai stengiasi 30 pastarųjų metų. 1987 m. skaičiuota, kad Suomijoje gyveno 18 tūkst. benamių. O naujausi duomenys už 2017 m. rodo, kad stogo virš galvos neturinčių žmonių čia buvo 6,6 tūkstančio.
Vadinasi, per dešimt metų benamių Suomijoje sumažėjo panašiai 40 procentų. Čia būtina pridurti, kad iš benamių tik labai nedidelė dalis iš tiesų neturi kur gyventi ir nakvoja gatvėje. Didžioji dalis oficialiųjų benamių glaudžiasi pas draugus, gimines ar laikiname būste.
Suomių sėkmės paslaptis – 2008 m. pradėjusi veikti nacionalinė programa „Housing First“. Jos esmė – kiekvienas benamis, jam neiškeliant jokių reikalavimų, gali iš valstybės gauti nebrangų gyvenamąjį plotą. Kai benamiui suteikiama pastogė, jam padedama išklausyti mokymus ir susirasti darbą.
„Housing First“ filosofija remiasi įsitikinimu, kad savas gyvenamasis plotas – ne privilegija, o viena pagrindinių žmogaus teisių, rašo lenta.ru.
Šios programos principus praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje sudėliojo amerikietis psichologas Samas Tsemberisas. Iš pradžių ji buvo nukreipta į protinę negalią turinčius benamius, kurie periodiškai pakliūdavo į psichiatrines ligonines, o, baigus gydymą, vėl atsidurdavo gatvėje. Kiekvienais metais tokių žmonių vis daugėjo.
Niujorko (JAV) valdžia suskaičiavo, kad 2000 m. vienas protinę negalią turintis benamis miesto biudžetui atsieidavo 40 tūkst. JAV dolerių.
Apvertė aukštyn kojomis
Iki tol Niujorke veikusi paslaugų benamiams sistema nedavė reikiamų rezultatų. Ji rėmėsi principu, kad gatvėje atsidūręs žmogus privalo nusipelnyti materialinės gerovės iš valdžios atsisakydamas marginalinio gyvenimo, alkoholio ir narkotikų. Didžiausias apdovanojimas – suteikta pastogė.
Tačiau ilgainiui tapo aišku, jog gatvėje gyvenančiam žmogui itin sudėtinga atsisakyti tokiam gyvenimo būdui būdingų atributų.
Psichologas pasiūlė atvirkštinį variantą: pirma benamiui suteikti būstą, o tuomet taikyti reabilitacines programas. Juk logiška, kad svarbiausiu faktoriumi, kuris kliudo benamių resocializacijai, yra pats skurdas.
S.Tsemberisas sugalvojo didžiulį eksperimentą, kuriam valstybinis fondas skyrė pusę milijono JAV dolerių. Šios lėšos buvo skirtos būstui kelioms dešimtims benamių išnuomoti, taip pat – socialinėms tarnyboms, kurios padėjo atsisakyti priklausomybių ir įgyti profesiją.
1997 m. pasibaigusio eksperimento rezultatas viršijo visus lūkesčius: 85 proc. jo dalyvių pajėgė visiškai atsisakyti gyvenimo gatvėje ir sėkmingai resocializavosi. Palyginimui: geriausias iki tol buvusių programų rezultatas – 60 procentų.
Perstatė nakvynės namus
Po sėkmingo amerikiečių eksperimento į „Housing First“ dėmesį atkreipė ir Europoje. Tačiau, nors šios programos principai taikomi daugelyje šalių, tik Suomijoje jie tapo svarbiausiomis valstybinės politikos gairėmis sprendžiant benamių klausimą.
Pagalbos benamiams programa „PAAVO-1“ Suomijoje veikia nuo 2008 m. Programos ir labdaros fondo „Y-foundation“ vadovas Juha Kaakinenas aiškino, kad anksčiau šalyje veikė naktinių prieglaudų ir bendrabučių tinklas. Manyta, kad benamiui reikia įveikti ištisą grandinę pokyčių, kad galiausiai jis gautų būstą ir vėl taptų visateisiu visuomenės nariu.
Uždarius prieglaudas atsiradusios laisvos patalpos buvo perstatytos taip, kad jos virstų nedidelių kambarių benamiams kompleksu. Netrukus suomių valdžia ėmė statyti ir naujus, tokius poreikius tenkinančius, kompleksus. Per dešimt metų atsirado apie 3,5 tūkst. naujų namų. Daugiausia – sostinėje Helsinkyje, mat šiame mieste susitelkę apie 50 proc. šalies benamių.
Be viso to, sostinė turi didžiulį NT fondą, o taip pat nuosavą statybų kompaniją, kuri leidžia be papildomų išlaidų statyti nebrangius socialinius butus.
Vienas tokių kompleksų stovi Espe, kuris yra vienas dinamiškiausiai besivystančių miestų Suomijoje. Komplekse yra viskas, ko reikia įprastam gyvenimui: visiškai įrengta virtuvė, vonios kambarys, kuris pritaikytas ir žmonėms su negalia, miegamasis, balkonas. Netgi grindys šildomos. Visi butai panašaus dydžio – apie 35 kv. metrus. Įprastai toks butas atsieina 480 eurų. Tačiau jei benamis gauna bedarbio pašalpą, jam pastogė atsieis tik apie 100 eurų.
Suomiškasis socializmas
Kai benamis gauna socialinį būstą, su juo sudaroma nuomos sutartis. Jei turi pajamų, ją padengti gali pats žmogus. Kita išeitis – pretenduoti į valstybės kompensaciją. Pagal programą iš pradžių buto nuomą visiškai padengia valstybė arba labdaros organizacija, o po to, kai žmogus randa darbą ar gauna pašalpą, nuoma subsidijuojama tik iš dalies. „Housing First“ deklaruoja, kad pačiais sudėtingiausiais atvejais ji moka už būstą tol, kol išgali, kad tik žmogus vėl neatsidurtų gatvėje.
„Nusprendėme pastogės suteikimą padaryti besąlyginį, kad galėtume žmogui pasakyti: žiūrėk, tau nereikia pirma išspręsti savo problemų tam, kad turėtum namus. Būtent jie turi būti patikimas pagrindas, kuris palengvins problemų sprendimą“, – kalbėjo J.Kaakinenas.
Praktika rodo, kad po kelerių metų žmogus visiškai reabilituojasi ir grįžta prie įprasto gyvenimo: susiranda darbą, išsinuomoja kitą būstą. Vidutiniškai tokiems pokyčiams pakanka dvejų metų. Ilgiausias žinomas atvejis – septyneri metai.
Grįžti į normalų gyvenimą šiems žmonėms padeda socialiniai darbuotojai ir psichologai. Svarbi taisyklė – specialistai turi suteikti tik tas paslaugas, kurių buvęs benamis paprašo. Taip jis greičiau gali pasijusti visateisiu bendruomenės nariu.
Finansuoja iš lošimų
Per pastarąjį dešimtmetį Suomija naujiems namams pastatyti ir keliems šimtams socialinių darbuotojų pasamdyti išleido 250 mln. eurų. Nepaisant nemenkos sumos, tai pasirodė naudinga.
„Benamiai dažnai kreipiasi skubios medicinos pagalbos, kuri itin brangi, jis turi reikalų su policija ir panašiai, – aiškino J.Kaakinenas. – Suskaičiavome, kad vienam asmeniui suteikusi pastogę valstybė sutaupo 15 tūkst. eurų“.
Įdomu tai, kad Suomijoje vienas pagrindinių projektų, padedančių mažinti benamių skaičių, finansuotojas – lošimų verslas, kuris šioje šalyje yra valstybės monopolis. Valstybei priklausanti kompanija „Veikkaus“ kontroliuoja visus azartinius lošimus, o jos surinktas pelnas iki paskutinio skatiko skiriamas labdarai.
Po „Housing First“ sėkmės Suomijoje ir kitos Europos valstybės atkreipė dėmesį į programą. 2014-2017 m. pilotiniai projektai buvo paleisti Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Austrijoje. Visose jose naujovė davė naudos: nuo 84 iki 93 proc. į programą įtrauktų benamių atsisakė gyvenimo gatvėje ir sėkmingai resocializavosi.
