„Reuters“ praneša, kad socialdemokratai ir žalieji pareiškė susitarę su Centro ir Liberalų partijomis, kurios juos remia parlamente, didinti gynybos išlaidas laikotarpiu nuo 2022-ųjų iki 2025-ųjų metų 5 mlrd. Švedijos kronų (465,25 mln. Eur ) per metus.
Šis mokestis ir leis padidinti šalies gynybos išlaidas, kadangi, pasak Švedijos finansų ministrės Magdalenos Andersson, padėtis Baltijos jūros regione yra įtempta.
Agentūra „Bloomberg“ cituoja ministrę: „Bankams gali būti uždėtas didesnis mokestis, negu jie moka dabar. Jie taip pat kelia riziką ekonomikai, todėl man atrodo logiška, kad jie į ją turėtų investuoti daugiau.“
O jeigu kredito įstaigos mokės didesnius mokesčius, tai jos apsisaugos nuo galimų krizinių reiškinių ekonomikoje. Pasak ministrės, tokiose situacijose vyriausybė padeda bankams. Jos nuomone, pastaraisiais metais kredito įstaigos gauna didelį pelną dėl palankių mokesčių sąlygų, kurias joms suteikia vyriausybė. Išsamesnę informaciją apie šį fiskalinį pasiūlymą M.Anderson pažadėjo pateikti vėliau.
Tačiau finansininkams ši žinia optimizmo nekelia. Pavyzdžiui, Švedijos bankininkų asociacija pareiškė, kad jie jau ir taip moka per didelius mokesčius. Bankų vadovai yra įsitikinę, kad valstybė ir taip yra pajėgi susidoroti su krizėmis, pabrėždami, kad jie gauna daug mažiau pelno nei vietinės įmonės, kurių akcijomis prekiaujama biržoje.
Švedijos bankininkų asociacijos vadovas Hansas Lindbergas sako, kad šis pasiūlymas turės neigiamos įtakos darbo rinkai. O „Reuters“ praneša, kad didžiausia Šiaurės regiono bankų grupė „Nordea“ (NDAFI.HE) neseniai perkėlė savo būstinę iš Stokholmo į Suomiją.
Tuo tarpu žurnalas „Forbes“ primena, kad 2018 m. vasario mėn. Švedijos karinių žinybų pranešime parlamentui teigiama, jog gynybos išlaidos iki 2035 m. turi būti padidintos dvigubai – iki 14 mlrd. JAV dolerių (12,76 mlrd. Eur) per metus.
Dokumente nurodoma, kad „savo veiksmais Sakartvele 2008 metais, o taip pat Kryme ir rytų Ukrainoje 2014 metais Rusija parodė, kad yra pasirengusi panaudoti karinę jėgą savo politiniams tikslams pasiekti“.
Kaip jau buvo rašyta, bankų apmokestinimo idėja sklando ir Lietuvoje.
BNS informuoja, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga klausimą dėl bankų aktyvų apmokestinimo kelia jau kelerius metus, apie tai jos atstovai yra kalbėję, kol partija dar nebuvo valdančiosios koalicijos narė. Surinkti pinigai galėtų būti skirti, pavyzdžiui, vadinamiesiems vaiko pinigams dar labiau didinti.
Parengė Leonas Grybauskas
