Tačiau prognozuojama, kad spartus atlyginimų ir pajamų kilimas nesitęs ilgai: 2020–2022 m. atlyginimų kilimas turėtų būti lėtesnis ir nuosaikesnis.
Pirmauja uostamiestis
Remiantis įgyvendinto tyrimo duomenimis, 2019 m. atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo – pokytį pajuto absoliuti dauguma šalies dirbančiųjų. Fiksuojama, kad kilo tiek bazinio darbuotojų užmokesčio, tiek ir bendrosios grynosios pajamos.
Atlygiai Kaune augo mažiau nei Vilniuje, bet atotrūkis mažėja. Sparčiausiai visoje Lietuvoje atlyginimai kilo darbuotojams Klaipėdos regione. Klaipėdoje grynųjų pajamų kilimas siekė 14,7 proc., mėnesinis bazinis darbo užmokestis kilo 8,4 proc. Tuo tarpu sostinėje šie rodikliai siekė atitinkamai 10,4 proc. ir 7,8 proc.
Šiuos duomenis atskleidė įmonės „Baltic Salary Survey“ atliktas tyrimas, kuriame pagridinis dėmesys buvo sultelktas į privatų sektorių.
Turtingiausias – finansų ir pardavimų sektorius
Kaip rodo įmonės atlikta reprezentatyvi apklausa, bazinis darbo užmokestis šiemet kilo 75 proc. dirbančių lietuvių, o grynosios pajamos – 86 proc. Bazinis užmokestis vidutiniškai pakilo 7,4 proc., o grynosios pajamos – 9,9 procento.
Grynųjų pajamų kilimo požiūriu, Lietuva pirmauja Baltijos šalyse. Latvijoje grynosios pajamos kilo 9,2 proc., Estijoje – 9,4 procento. Tačiau Estijoje sparčiau nei Lietuvoje kilo bazinis darbo užmokestis, siekęs 8,3 proc.
Latvijoje bazinis darbo užmokestis kilo mažiau nei Lietuvoje ir buvo lygus 6,9 proc.
Labiausiai atlyginimai kilo finansų sektoriuje (11 proc.), pardavimų (10,2 proc.), mažmenos (10 proc.), gamybos (10 proc.) sektoriuose.
Manoma, kad atlyginimų kilimui įtaką padarė ir mokesčių reforma.
„Dėl didelės darbo jėgos konkurencijos darbdaviai ne tik kelia atlyginimus, bet ir vis daugiau investuoja į papildomas nefinansines darbuotojų motyvacijos sistemas. Tokiomis papildomomis naudomis siekiama pritraukti ir išlaikyti gerus darbuotojus“, – sakė Povilas Blusius, „Baltic Salary Survey“ atlygio konsultantas.
Daugiau nei kartą per metus Lietuvoje atlyginimai buvo peržiūrėti 17 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu Estijoje šis rodiklis siekė 13 proc., o Latvijoje – 8 proc.
Darbuotojai gavo priedus, įmonės – plėtėsi
Šiemet daugiau nei pusė (59,2 proc.) dirbančiųjų gavo bent vieną priedą prie atlyginimo. Dažniausiai dirbančiųjų pastangos buvo įvertinamos mėnesiniais arba ketvirčio priedais, daliai darbuotojų mokėti metiniai arba pusmetiniai priedai.
Mėnesinius arba ketvirčio priedus gavo 38,8 proc. apklausos dalyvių, metinius arba pusmetinius priedus – 26,4 proc.
Dažniausios privačiame sektoriuje taikomos papildomos motyvacinės priemonės – sąskaitos už mobilųjį telefoną, pramoginiai renginiai, profesiniai kursai ir lengvatos automobiliams. Tačiau padaugėjo organizacijų, siūlančių darbuotojams investuoti į pensijų fondus arba įmonės akcijas. Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, buvo siūlomas lankstesnis darbo grafiko ir darbo iš namų galimybė.
Šiemet darbuotojų skaičius įmonėse vidutiniškai augo 15 proc. Iki metų pabaigos beveik pusė kompanijų planuoja nekeisti darbuotojų skaičiaus: 42 proc. apklaustųjų jį didins, 9 proc. kompanijų planuoja darbuotojų skaičių mažinti. Savanoriška darbuotojų kaita įmonėse per praėjusius metus siekė 16,3 proc. Viena svarbiausių tai lėmusių priežasčių – darbo rinkos traukimasis.
„Organizacijos darbo rinkoje labiausiai pasigenda ir sunkiausiai išlaiko IT, telekomunikacijų ir interneto, pardavimų, rinkodaros ir produktų valdymo, inžinerijos ir mokslo, klientų aptarnavimo ir kontaktų centrų specialistus. Siekdamos keisti situaciją, kompanijos investuoja į darbuotojų mokymą ir perkvalifikavimą, į esamų darbuotojų vadovavimo gebėjimų ugdymą“, – sakė P.Blusius.
Prognozės nežada nei gero, nei blogo
Prognozuojama, kad artimiausiais metais atlyginimų prieaugis gali būti nuosaikesnis. Apklausa atskleidė, kad 2020–2022 m. atlyginimų kilimas privačiame sektoriuje bus lėtesnis ir sieks apie 5 proc. per metus.
Tačiau bendras įmonių nusiteikimas, pasak P.Blusiaus, optimistiškesnis nei daugelio skelbiamų prognozių.
„Baltic Salary Survey“ nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. gegužės vykdytos apklausos metu buvo apklausta 950 Baltijos šalių organizacijų. Apklausoje buvo išanalizuoti 200 tūkst. darbuotojų duomenys.
