Joje pažymima, jog vien tik tunelio statybos 2021-2025 metais ekonominė Estijai nauda siektų 600 mln. eurų, arba 2,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), Estija – 2,4 mlrd. eurų, arba 1,1 proc. BVP.
Anot „Taloustutkimus“, papildomos investicijos formuotųsi tunelio tiesimui, su šiuo projektu susijusių biurų pastatų ir gyvenamųjų namų statyboms. Tai padidintų nekilnojamojo turto vertę, susiformuotų sinergija tarp dviejų sostinių.
Remiantis Suomijos verslininko Peterio Vesterbackos (Peterio Vesterbakos), „Finest Bay Area“ savininko, vizija, abiejose tunelio pusėse, taip pat dirbtinėje saloje, kuri atsirastų jį tiesiant, galėtų būti suformuota moderni gyvenimo aplinka, pritrauksianti naujų gyventojų.
Talino-Helsinkio povandeninio tunelio projektą „Finest Bay Area“ oficialiai pristatė prieš metus, o pernai gruodį Estijos vyriausybei pateikė specialiojo valstybinio planavimo prašymą.
Projekte numatytos dvi geležinkelio tunelio gijos – po vieną keleiviniams ir krovininiams traukiniams – keturiomis galimomis trasomis. Tunelis būtų apytikriai 100 kilometrų ilgio, o traukiniai šį atstumą įveiktų per 20 minučių. Tikimasi, jog keleiviniai traukiniai šiuo tuneliu per metus pervežtų iki daugiau nei 50 mln. žmonių.
Bendra projekto sąmata – 15-16 mlrd. eurų, investicijų atsipirkimo laikotarpis – 30 metų, tunelio eksploatavimo laikotarpis – 120 metų.
Yra parengtas dar vienas Talino-Helsinkio tunelio po jūra projektas – „FinEst Link“. Jo autoriai – Suomijos ir Estijos ekspertai – ketina panaudoti itin greito traukinio „Hyperloop“ liniją, kurios idėja priklauso „Tesla“ elektromobilių gamintojo vadovas Elonui Muskui (Ilonui Maskui). Estijos vyriausybė ir JAV startuolis „Virgin Hyperloop One“ yra pasirašę ketinimų protokolą dėl šios technologijos panaudojimo įgyvendinant tunelio tarp Talino ir Helsinkio projektą.
Estija ir Suomija tikisi, jog jų sostines galintis sujungti tunelis po Suomijos įlanka taptų Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ pratęsimu.
