Jis Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ kalbėdamas apie ketinamą įvesti mokestį bankams įrodinėjo, kad iš esmės tai – visuotinis gerovės mokestis, kurį sumokės visi. Tačiau, pasak M.Zalatoriaus, artėjant rinkimams, valdžia tą dangsto – esą išlaidos gresia tik bankams.
„Valdžia grasina šiuo mokesčiu ne bankams – jį susimokėsime visi Lietuvos gyventojai. Panašu, kad tokią iniciatyvą pristatę valdžios atstovai nelabai supranta, kas yra aktyvai ir ką tas mokestis padarys tiek mums visiems – visų Lietuvos žmonių kišenėms, tiek ir ekonomikai“, – kalbėjo M.Zalatorius.
Jis skaičiavo, kad, iš bankų paėmus 100 mln. eurų mokesčio, Lietuvos ekonomika netektų viso milijardo. Asociacijos prezidentas aiškino, kad ne visas banko pelnas atitenka akcininkams kaip dividendai – jis grįžta į kapitalą. Grįždamas į kapitalą per pinigų multiplikavimą pelnas grįžta į skolinimą. Grįžęs į skolinimą, jis grįžta į ekonomiką. „Ir grįžta pagal kapitalo multiplikavimo principą maždaug vienu euru prie dešimt. Išimkit 100 mln. eurų iš banko pelno, iš ekonomikos išimsit maždaug milijardą, – komentavo M.Zalatorius. – Įsiliesi 100 mln. eurų į biudžetą, bet ištrauksi milijardą iš ekonomikos ir tai – nieko tokio?“
Jo teigimu, 2017 m. įvairių mokesčių bankai yra sumokėję 200 mln. eurų. Tačiau, vertinant nuosavo kapitalo grąžą 2017-2018 m., asociacijos prezidento tikinimu, toli gražu ne bankinė veikla Lietuvoje nešė didžiausius pinigus. Pasak M.Zalatoriaus, minėtu laikotarpiu didžiausią nuosavo kapitalo grąžą – 37,7 proc. – gavo įdarbinimo veikla užsiimančios įmonės. Bankų sektoriaus rodiklis – 14 procentų. „Aukščiau už jį – pastatų statyba, sportinė veikla, reklama, kino filmų industrija. Taip išeina, kad visus mus reikia apmokestinti, nes kapitalo grąža didesnė“, – klausė Žinių radijo svečias.
Jis kritikavo valdžią prieš pateikiant sumanymą apmokestinti bankus nepadarius net kaštų naudos analizės, tuo klausimu visiškai nediskutavus su bankiniu sektoriumi.
„Ne pirmą kartą šita valdžia bando paneigti rinkos ekonomikos principus. Kažkas bandoma daryti nesitikint, kad bus logiškas atoveiksmis. Imkime dyzelino paralelę: jei valdžia sugalvoja padidinti dyzelino akcizą, tai už jį moka ne benzino kolonėlės, o visi, kurie pila degalus. 0,4 proc. (didesnius kaip 100 mln. eurų finansų įstaigų aktyvus ir didesnius kaip 50 mln. eurų draudimo įmonių aktyvus siūloma apmokestinti 0,0334 proc. mėnesiniu arba 0,4 proc. metiniu tarifu – red. past.) – tai įeinančių pinigų kainos pakėlimas. Kai kyla pinigų kaina, ją susimoka tas, kuris skolinasi“, – aiškino M.Zalatorius.
Anot jo, tokie mokesčiai, kokį ketinama įvesti Lietuvoje, yra tik keliose postsovietinio bloko šalyse: Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje.
„Projekto rengėjai sako nepilną tiesą, nes jie arba nesupranta, ką sako, arba sąmoningai klaidina. Tokiose valstybėse kaip Belgija, Prancūzija apmokestinami banko įsipareigojimai, atmetant nuosavybę ir apdraustus indėlius. Tai – visai kitoks mokesčio dizainas, visiškai kita tokio mokesčio bazė, – aiškino bankų atstovas. – Pas mus šiuo metu diskutuojama ne apie gerovę, o apie skylių kamšymą“.
