Tokius grėsmingus skaičiavimus pateikė Lietuvos bankų asociacija. Tai anaiptol ne įspėjimas apie priartėjusią krizę, o tik reakcija į valdžios užmačias įvesti mokestį bankų aktyvams.
Mat Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga prisiminė dar 2016 metais sukurptą įstatymo projektą, kuriuo numatoma taikyti metinį 0,4 procento mokestį didesniems nei 100 mln. eurų finansų įstaigų ir 50 mln. eurų viršijantiems draudimo įmonių aktyvams.
Taip tikimasi per metus biudžetą papildyti visai nekuklia 100 mln. eurų suma. Šią idėją paskelbė palaikantis ir premjeras S.Skvernelis.
Bankus vienijanti organizacija, suprantama, stojo piestu. Juk niekas nenori papildomai mokėti. Asociacija turi savų argumentų.
Pirmiausia didžiąją dalį bankų aktyvų sudaro indėliai, kurie pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje siekė 22,6 mlrd. eurų ir buvo 10,8 proc. didesni nei prieš metus.
Kitaip tariant, įvedus mokestį tarsi turėtų susimokėti patys indėlininkai, bet dabartinės palūkanos ir šiaip per plauką pakilusios virš nulio.
Pinigų perskirstymu iš esmės besiverčiantiems bankams lieka dvi išeitys – branginti paskolas arba padengti naują mokestį savo sąskaita, nors tai sunkiai įsivaizduojama.
Yra ir trečias variantas – perkelti pagrindinę būstinę į kitą valstybę, kurioje nėra tokių mokesčių, o Lietuvoje palikti tiktai filialą, kaip padarė „Luminor“. Mūsų valstybei iš to nebūtų jokios naudos, negana to, sumažėtų bankų konkurencija.
Tačiau naujojo mokesčio šalininkai remiasi argumentais, kad bankininkų pelnas yra milžiniškas, todėl jie turėtų būti solidarūs ir dalytis su valstybe uždirbtais pinigais.
Tiesos šiuose žodžiuose tikrai yra – antai per pirmus šešis mėnesius Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo 180 mln. eurų pelno – beveik tiek pat, kiek prieš metus.
Tačiau, anot Lietuvos bankų asociacijos prezidento M.Zalatoriaus, tie patys bankai moka pelno, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto ir kitus mokesčius, kurie per metus siekia daugiau nei 200 mln. eurų. Tai irgi svarus indėlis.
Vis dėlto įdomiausia, kad šiuo atveju bankininkai perėmė iniciatyvą iš įstatymo projekto rengėjų, kurie neatliko bent elementarios naujojo mokesčio kaštų ir naudos analizės.
Bankų asociacija savo skaičiavimus, galbūt ir subjektyvius, pateikė, o projekto autoriai tik nurodė tarifą ir siekiamą surinkti sumą.
Beje, netgi bankuose nedirbantys ekonomistai neskuba girti naujojo įstatymo projekto. Antai asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo K.Kupšio nuomone, toks mokestis nieko gero neduotų, nes derėtų apmokestinti ne skolinimo veiklą, o spekuliacinius bankų aktyvus.
Vilniaus universiteto profesorius R.Lazutka aiškino, jog bankų grasinimai naštą perkelti klientams tik įrodo, kad jie veikia oligopolijos sąlygomis ir konkurencijos šioje srityje nėra.
Tačiau, ekonomisto nuomone, jei įmanoma, derėtų svarstyti apie didesnį pelno mokesčio tarifą bankams.
Panašiai aiškino ir Lietuvos banko valdybos narys M.Jurgilas – esą komercinių bankų aktyvų apmokestinimo galima nesunkiai išvengti perkėlus juos į kitą šalį, o pelno mokestis mokamas ten, kur vykdoma veikla.
Pataisų rengėjai remiasi tuo, kad toks mokestis jau įvestas ir kai kuriose kitose šalyse. Tiesa, daugiausia posocialistinio bloko valstybėse – Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje. Ar ten jis pasiteisino, kol kas sunku pasakyti.
Pavyzdžiui, Lenkijoje bankų aktyvai apmokestinti dar 2016 metais, tačiau dabar paskolos tiek gyventojams, tiek verslui yra šiek tiek brangesnės nei pas mus.
Tuo metu Prancūzijoje ar Belgijoje panašūs mokesčiai galioja, tačiau jie netaikomi pačių bankų turtui ir indėliams.
Kaip rodo visuomenės apklausos, gana nedidelė dalis gyventojų pasitiki bankais, nors ir laiko juose indėlius. Tokių rinkėjų gretose pataisos autoriai, žinoma, jau spėjo pelnyti nemažai simpatijų. Juolab kad bankininkai pastaruoju metu vėl ima prisukinėti pinigų sklendes.
Paskolų būstui metinės palūkanos, dar neseniai siekusios 2 proc., artėja prie pustrečio procento. Kaip rodo centrinio banko apklausa, sudėtingiau paskolos išduodamos nekilnojamojo turto, statybų, transporto bendrovėms.
Tai yra vis dažnėjančių įspėjimų apie numatomą ekonomikos lėtėjimą pasekmė.
Naivu tikėtis, kad tokiomis sąlygomis apmokestinus bankų aktyvus verslo ir gyventojų kreditavimas pagyvėtų, greičiau priešingai.
Žinoma, variantų, kaip bankai savo uždirbtu pelnu galėtų labiau dalytis su valstybe ir atitinkamai su visuomene, reikia ieškoti ir juos svarstyti.
Tačiau dabartinis projektas panašesnis į desperaciją: prezidentas G.Nausėda reikalauja papildomų 100 mln. eurų kitais metais socialinei atskirčiai mažinti, todėl valdantieji griebiasi šiaudo ir gaivina senas idėjas, net nenagrinėdami galimų pasekmių.
