Jo teigimu, vienokiu ar kitokiu būdu toks mokestis esą yra taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse, o bankų atstovai Lietuvoje, tvirtindami, kad papildomas mokestis kris ant pečių vartotojams, šantažuoja visuomenę.
Pasiūlymą apmokestinti komercinių bankų aktyvus pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), tvirtindama, kad, įvedus tokį mokestį, į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų.
LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok aiškino, kad skurdas ir pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje, todėl bankai, jos teigimu, turėtų padėti valstybei ir pasidalyti turtais.
Premjeras Saulius Skvernelis teigiamai sutiko bankų turto mokesčio iniciatyvą ir pareiškė, kad siūlymą Vyriausybė iš principo palaikytų.
R.Karbauskis trečiadienį „Žinių radijuje“ aiškino, kad bankai, nepalaikydami tokių siūlymų, elgiasi socialiai neatsakingai.
Jei bankai ir toliau priešinsis, jis tikino numatęs dar vieną žingsnį – eisiantis kalbėtis su bankų atstovais Lietuvoje pats, nes netiki, kad patys jų vadovai iš užsienio gali nesutikti su aktyvų apmokestinimu.
„Aš tikrai ruošiuosi artimiausiu metu kalbėtis su bankų savininkais, paklausdamas, ar tai tikrai yra pačių bankų savininkų politika“, – akcentavo R.Karbauskis.
Valstiečių lyderis nesutiko, kad, pritaikius papildomą mokestį, šalyje kils paskolų palūkanų kaina, ir pabrėžė, jog taip pasielgtų tik socialiai neatsakingas verslas.
„Jeigu taip atsitiktų, į mūsų rinką ateitų daug bankų, kurie norėtų geresnių sąlygų nei visoje Europoje“, – svarstė politikas.
Jis palygino papildomą mokestį su sprendimu degalinėse uždrausti įsigyti alkoholio. Esą ir tuomet buvo gąsdinama, kad degalinės neišsilaikys, tačiau nei viena iš jų neužsidarė.
Tiesa, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius perspėjo – Seime svarstomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas, o iš šalies ekonomikos esą būtų išimama iki pusės milijardo eurų.
Preliminariu LBA vertinimu, atliktu pritaikius ekonominių scenarijų modelius, naujas mokestis esą ypač atsilieptų būsto paskolų kainoms ir turėtų įtakos daugybės šeimų gyvenimui.
LBA skaičiavimais, bankai jau nebegalėtų suteikti žmonėms būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų kaip dabar.
Bankų analitikai prognozuoja, kad dėl bankų aktyvų apmokestinimo būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–4,6 proc. Šis pokytis būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms.
