Tą rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa.
„Įprastai manoma, kad dažniausiai nuo sukčių nukenčia senyvo amžiaus žmonės, tačiau tai nėra tiesa. Mūsų tyrimas rodo, kad į telefoninių ar elektroninių sukčių pinkles dažniau įkliūva ir finansinę žalą patiria jaunesni 18–35 m. amžiaus šalies gyventojai. Vyresni nei 56 m. gyventojai nuo sukčių nukenčia rečiau, tačiau ši žmonių grupė išsiskiria tuo, jog sukčiai iš jų sugeba išvilioti didžiausias pinigų sumas“, – sakė banko Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak jos, jaunesnė ir aktyvesnė gyventojų dalis turi daugiau galimybių išgirsti perspėjimus dėl sukčių veikimo metodų, tokia informacija juos pasiekia greičiau. Tačiau tuo pačiu jie ir dažniau nukenčia nuo sukčių atakų, kurios tampa vis išradingesnės ir geriau užmaskuotos.
„Kaip rodo mūsų tyrimas, virš 40 proc. su sukčiais šiemet susidūrusių gyventojų teigė, kad yra gavę apgaulingų el. laiškų. Tai 15 proc. daugiau nei prieš trejus metus, 2016-aisiais. Dvigubai daugiau nei prieš trejetą metų sako susidūrę ir su sukčiais socialiniuose tinkluose. Išaugo ir susidūrusių su kenkėjiškomis programėlėmis bei netikromis el. parduotuvėmis gyventojų skaičius“, – pažymėjo J.Cvilikienė.
Daugėja atvejų, kai sukčiai prisistato telekomunikacijų, bankų, draudimo bendrovių darbuotojais, kurie prašo atskleisti savo asmens duomenis. Juos gavę sukčiai panaudoja arba kaip tranzitines sąskaitas, per kurias pervedami ir vėliau išgryninami pinigai, arba svetimu vardu pasiima greitųjų kreditų.
Dažniausias nuostolis − keliasdešimt eurų
Kaip rodo „Swedbank“ gegužę atliktas tyrimas, kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) su sukčiais susidūrusių ir materialinę žalą patyrusių gyventojų teigė, kad dėl to prarado 10–50 eurų. Kone kas penktas (18 proc.) nukentėjusiųjų sakė patyrę 101–500 eurų nuostolius, 13 proc. nukentėjusiųjų nurodė 51–100 eurų žalą. Daugiau nei 3 tūkst. eurų teigia praradę 4 proc. su sukčių atakomis susidūrusių ir finansinės žalos patyrusių gyventojų.
„Tyrimo duomenimis, realiais finansiniais gyventojų nuostoliais baigiasi maždaug kas šeštas sukčių mėginimas. Gyventojai pripažįsta, kad dažniausiai pinigus praranda apsipirkę fiktyviose elektroninėse parduotuvėse, kuomet užsakytos prekės jų nepasiekia, arba per neapdairumą atskleidę savo el. bankininkystės duomenis, taip suteikdami galimybę sukčiams pasisavinti pinigus iš jų sąskaitos“, − komentavo J.Cvilikienė.
Ji spėjo, kad, artėjant švenčių sezonui, prasidės neegzistuojančių el. parduotuvių bumas.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis pažymėjo, kad dalis nukentėjusiųjų vis dar netenka pinigų sukčiams pavykus įtikinti, jog jų artimieji pateko į nelaimę. Kita klasikinė sukčiavimo forma – apsimetama draugu ar geru pažįstamu, kuriam taip pat skubiai prireikia pinigų.
R.Matonio teigimu, policija kiekvieną mėnesį pradeda maždaug 200 ikiteisminių tyrimų dėl įvairių sukčiavimų formų ir būdų. Beveik pusę jų pareigūnams pavyksta išaiškinti.
Įspėja netikėti banku
„Pastaruoju metu pastebima, kad žmonės apgaunami įtikinus juos investuoti į fiktyvias investavimo svetaines. Pradžioje sukuriamas įspūdis, kad investicijos neša grąžą, tad žmogus raginamas investuoti dar daugiau. Neretai sukčiai prisidengia ir žinomų asmenų tapatybe, kad kvietimas investuoti skambėtų dar patikimiau. Realiai jokios investicijos nevykdomos, gyventojų pervestos lėšos yra pasisavinamos sukčių“, – sakė policijos atstovas.
Šiemet iš klientų „Swedbank“ sulaukė ne vieno pranešimo apie tai, kad jiems skambina dažniausiai rusakalbiai asmenys, iš karto pranešantys, jog po pokalbio su asmeniu susisieks banko atstovai. Sukčiai įspėja, kad banko darbuotojai bandys įtikinti, jog žmogus kalbėjo su sukčiais, tačiau ragina tuo netikėti. Skambinantys sukčiai įtikinėja žmones investuoti savo lėšas ir sulaukti didelio uždarbio.
Susigudžiusiems atsiunčiama programėlė, kuri neva rodo, kaip kone akyse auga investicijos. Užkibusieji kviečiami investuoti papildomai arba, jei žmogus sugalvoja išsigryninti investicijas, jiems nurodoma sumokėti tam tikrus mokesčius. Yra atvejų, kaip sukčiam atiduodami vis didesnes sumas galiausiai žmonės netenka ir būsto.
Kitas sukčių veikimo būdas – atsiuntus programėlę perimti jūsų elektroninio banko duomenis ir ištuštinti sąskaitą.
Svarbiausia – laikas
Anot J.Cvilikienės, vien jų banko klientai šiais metais užkibę ant kabliuko investuoti į fiktyvias svetaines pervedė 350 tūkst. eurų. Dalį jų pavyko grąžinti. Tokiu atveju itin svarbus laikas – supratus, kad buvote apgauti, kiek įmanoma greičiau kreipkitės į banką. Paprastai pavyksta blokuoti apie 40 proc. pinigų sukčiams pervedimų.
Ir patys banko darbuotojai, kai pastebi įtartiną operaciją, susisiekia su klientu ir perklausia, ar šis tikrai nori pervesti stambią pinigų sumą. „Yra buvę, kai pagyvenusi moteris banko skyriuje norėjo išsigryninti 10 tūkst. eurų. Kai darbuotojas kelis kartus perklausė, kam jai to reikia, klientė pradėjo pasakoti, kad turi padėti į bėdą pakliuvusiam artimajam. Tą sykį pavyko moterį apsaugoti nuo sukčių“, – pasakojo J.Cvilikienė.
Vis dėlto tais atvejais, kai pavogti pinigai pervedami iš vienos sąskaitos į kitą kelis kartus ir išgryninami galbūt net ES nepriklausančioje valstybėje, pričiupti sukčių beveik neįmanoma.
R.Matonis išskyrė tris dažniausias sukčių veikimo schemas. Daugiausia apgavysčių pasitaiko žmogui pervedant pinigus į neegzistuojančią el. parduotuvę. Antrasis atvejis – policijos vadinamas „Alio, mama“, kai telefonu paskambinę sukčiai prisistato į nelaimę patekusiais artimaisiais ir prašo pinigų jiems išlipti iš bėdos. Telefoniniai skambučiai išlieka pagrindiniu metodu, su kuriuo sakė susidūrę 88 proc. gyventojų.
Dabartinių mėnesių tendencija – trumposios žinutės, el. laiškai, investavimas į įvairias finansines platformas, kai viliojant naivuolius pasinaudojama žinomų žmonių vardais. Didžiausia suma, kurios šiemet neteko sukčių apgaule patikėjęs ir į neegzistuojančią svetainę investavęs asmuo – 51 tūkst. eurų.
R.Matonis patarė į savo banko tinklapį verčiau eiti internetinio adreso paieškos laukelyje įrašius banko adresą, nei spaudžiant įtartinas nuorodas. Jos vizualiai primena banko tinklapį, tačiau nuveda į kenkėjiškus tinklapius. Pagrindinis dalykas, kaip atskirti, ar puslapis tikras, ar ne – naršyklės adreso eilutėje įrašytas tekstas, kuris, apgaulės atveju, neturi nieko bendro su banko tinklapiu.
Policijos atstovo teigimu, moterys vis dar užkimba ant vilionių, kai internetu susipažinusios su užsieniečiu vėliau jam, esą panorusiam susitikti gyvai, perveda pinigų, tarkime, kelionei ar ištikus tariamai bėdai, kuriuos sukčius pažada susitikęs grąžinti. Dažniausiai apgavikai prisistato kariškiais, diplomatais, pareigūnais, kurie neva baigę tarnybą ieško, su kuo galėtų ramiai gyventi.
