Nuo praėjusių metų Lietuvos gyventojus skambučiais atakuojantys rusakalbiai pelningų investicijų siūlytojai varo į neviltį bankų darbuotojus ir policijos pareigūnus.
Nieko blogo ilgą laiką nenutuokia tik jų pasiūlymais susigundę ir didžiules pinigų sumas į nežinia kieno sąskaitas pervedantys gyventojai.
Staiga praturtėti panorusių klientų nesustabdo nei bankų darbuotojų skambučiai, nei policijos pareigūnų vizitai.
Į bankus apgauti žmonės ateina tik tuomet, kai baigiasi pinigai ir paaiškėja, kad susigrąžinti į neaiškų verslą investuotų lėšų nebeįmanoma.
SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola teigė, kad investavimo pasiūlymais nusivylusių ir pinigus praradusių klientų bankas sulaukia kiekvieną dieną: „Dažniausiai niekuo nebegalime padėti.
Kreipiamės į užsienio bankus, bet sąskaitos, į kurias klientai perveda pinigus, jau būna tuščios.“
A.Šapola aiškino, kad užšaldyti pinigų nei Lietuvos, nei užsienio bankuose nebeįmanoma, nes su sukčiais bendraujama kelias savaites ar kelis mėnesius.
Neklauso ir policijos
Stabdyti tokį investavimą bankų darbuotojai bando dar pačioje pradžioje, pastebėję, kad į užsienio banko sąskaitą mėginama pervesti didelę pinigų sumą, tačiau neretai net po ilgų įkalbinėjimų ir įspėjimų klientai nesutinka atsisakyti operacijų.
„Jei mūsų įspėtas klientas pats pageidauja tęsti operaciją, mes neturime teisės jos sustabdyti“, – teigė A.Šapola.
Pastebėję, kad kai kurie klientai į įtartinas sąskaitas perveda didžiules pinigų sumas, bankų darbuotojai prašo policijos pagalbos.
Tačiau sėkmingu investavimu patikėję gyventojai nesileidžia į kalbas net su pareigūnais, atvykusiais į jų namus.
Dirba visa komanda
Būsimo pelno užburti žmonės labiau tiki rusų kalba pasiūlymus praturtėti beriančiais sukčiais.
Telefonu paskambinę veikėjai pašnekovus atakuoja įkyriai, nesiklausydami nei klausimų, nei atsakymų. Net ir padėjus ragelį po kelių sekundžių telefonas ima skambėti vėl.
A.Šapola patarė vos išgirdus pasiūlymą investuoti nesileisti į kalbas ir neatsiliepti į vėlesnius skambučius.
Taip elgtis saugiausia, nes pokalbį užmezgę sukčiai vėliau į jokius atsikalbinėjimus nebekreipia dėmesio. Pajutę, kad žmogus bent kiek susidomėjo pasiūlymu, pokalbį siūlo tęsti su kitu darbuotoju.
Manoma, kad skambinusieji pirmą kartą patys nelabai supranta, ką siūlo. Tai vadinamųjų juodųjų skambučių centrų darbuotojai. Darbą skambučių centruose siūlantys skelbimai dažnai kabo įvairių Rusijos miestų gatvėse.
Vėliau pokalbį perėmę specialistai greitakalbe ima aiškinti apie galimybę greitai praturtėti ir siūlo toliau bendrauti interneto pokalbių programa „Skype“.
Šneka nesuprantamus dalykus
Tokį pokalbį yra išbandęs ir SEB Prevencijos departamento direktorius A.Šapola.
Kompiuterio ekrane jam buvo rodoma staiga į viršų kylanti kreivė, o tariamas brokeris greitakalbe net neatsikvėpdamas aiškina apie sėkmingas investicijas.
Ką iš tiesų jis pasakoja, sunku suprasti net banko saugos specialistui. Jis pastebėjo tik tai, kad tariamas brokeris apie įspūdingą uždarbį aiškina neįvardydamas jokios valiutos.
„Aš kalbu apie kriptovaliutas, dabar juk XXI amžius“, – trumpai pertrauktas toliau žėrė rusakalbis vyras.
Kad klientai nesibaimintų prarasti pinigų, iš pradžių siūloma investuoti nedidelę sumą – 200–300 eurų. Neįžvelgdami didelės rizikos investuoti nedideles sumas susigundo daugybė žmonių.
Įsilaužia į kompiuterius
Investuoti sutikę asmenys kompiuteryje arba mobiliajame telefone turi įsidiegti programėlę, kuria esą galima valdyti savo investicijas ir stebėti, kaip auga uždarbis.
Tačiau sukčiai programėlės neleidžia įsidiegti patiems – siūlo tai padaryti drauge.
Diegiant siūlomą programėlę dažnai prašoma prisijungti prie internetinės bankininkystės paskyros.
Manoma, kad įdiegę savo programą svetimame kompiuteryje sukčiai įgyja galimybę matyti visus jame esančius duomenis.
„Aferistams visai nesvarbu, kiek pinigų yra sąskaitoje, jie pasistengs pasiimti visus“, – apie sukčių gudrybes aiškino A.Šapola, pats jiems prisistatęs bedarbiu ir nurodęs, kad sąskaitoje turi tik šimtą eurų.
Tokiems sukčiai siūlo skolintis ir ragina tai daryti tuoj pat. Nors A.Šapola tvirtino esąs bedarbis, pašnekovas jam patarė eiti į banką ir paprašyti bent kredito kortelės.
Jų nesustabdė ir atsakymas, kad iki banko darbo pabaigos likusi tik valanda.
„Tai ko laukiate, eikite jau dabar“, – ragino nežinia kurioje šalyje esantis pašnekovas.
Banko atstovas atkreipė dėmesį, jog sukčiai ypač stengiasi palaikyti pokalbį, kad potencialus klientas tik nepersigalvotų ir nedingtų.
Pirmas įmokas grąžina
Jei žmogus prasitaria sulaukęs banko įspėjimo, sukčiai turi savų argumentų – esą bankai bijo prarasti klientus, todėl juos gąsdina nepagrįstai.
Kad atrodytų dar patikimesni, persigalvojusiems investuotojams pinigus jie grąžina.
„Sukčių arsenale tai yra galingiausias ginklas. Pirmą investuotą sumą atgavę gyventojai patiki, kad viskas iš tiesų vyksta sąžiningai“, – teigė A.Šapola.
Tačiau susigrąžinti įmanoma tik pirmą kelis šimtus eurų siekiančią sumą. Jei investuotojas nusprendžia susigrąžinti kelis tūkstančius arba net dešimtis tūkstančių eurų, sukčiai praneša, kad už tai reikia sumokėti mokesčius.
Žalą skaičiuoja milijonais
Reikalauti garantijos, kad investuoti pinigai bus grąžinti, nebėra iš ko.
Aktyviai telefonu skambinėję sukčiai nebeatsiliepia, o kreives su įspūdingu uždarbiu rodanti programa nebeveikia. Tik tuomet nukentėjusieji kreipiasi į bankus.
Lietuvos banko duomenimis, telefonu ir socialiniais tinklais investuoti siūlantys sukčiai 2017 metais iš įvairių bankų klientų pasisavino 0,7 mln. eurų.
Labiausiai jie suaktyvėjo praėjusiais metais ir savo sąskaitas papildė 1,1 mln. eurų.
Panašias sumas sukčiams atidavė kaimyninių šalių gyventojai.
Tai daug kartų didesnės sumos, nei pasisavina iš įkalinimo įstaigų skambinantys ir melagingas istorijas pasakojantys sukčiai.
Klimpsta į skolas
SEB banko atstovas A.Šapola salė, kad kai kurie gyventojai į nusikaltėlių sąskaitas pervedė tiek pinigų, kiek patys neuždirba: „Ant jų kabliuko užkibę žmonės nutraukia gyvybės draudimo sutartis, ima vartojimo kreditus, skolinasi iš artimųjų bei pažįstamų.“
Vieno pensininko nuo pavojingos investicijos neįstengė sulaikyti net artimieji. Sužinoję, kad senolis iš visų kaimynų prisiskolino pinigų, jie kreipėsi į banką, tačiau nei bankininkų, nei artimųjų įkalbinėjimai nepadėjo – vyras nesutiko nutraukti investavimo.
„Investuoti pinigus išgirdus pasiūlymą telefonu – tas pat kaip išmesti juos pro langą į Gedimino prospektą, kad susirinktų praeiviai“, – kalbėjo A.Šapola.
Anot specialisto, surasti nežinia kurioje šalyje esančius sukčius ir susigrąžinti pinigus – tiek pat tikimybės, kaip vėliau surinkti juos iš praeivių.
Jokio ginklo prieš užsienio šalyse veikiančius sukčius kol kas neranda ir policijos pareigūnai.
Investicijos griauna žmonių gyvenimą
Sukčiais patikėję, visą turtą pardavę ir į skolas įklimpę žmonės neretai atsiduria beviltiškoje situacijoje.
Manoma, kad aferistų auka buvo tapusi šį pavasarį, per Atvelykį, iš gyvenimo pasitraukusi Varėnos rajono Žiūrų kaimo etnografinio ansamblio vadovė L.Būdienė.
Po žinomos etnografės mirties jos artimieji sužinojo, kad butą Varėnoje pardavusi moteris po kiek laiko iš savo pažįstamų ėmė skolintis pinigų ir telefonu su kažkuo vis bendraudavo rusų kalba.
Manoma, jog moteris patikėjo, kad investavusi tam tikrą sumą pinigų susigrąžins dvigubai daugiau. Sukčių reikalaujamos sumos vis augo. Paaiškėjo, kad dieną prieš mirtį nemažą sumą ji pervedė į Prancūziją, o kitą dieną, kai jau buvo mirusi, į jos mobilųjį telefoną atkeliavo žinutė – reikalauta dar 1800 eurų.
Šių metų kovą Šakių gyventoja, ieškojusi internete galimybių investuoti, vos nenudegė dar kartą. Ji patikėjo iš užsienio paskambinusiu ir neaiškios Europos institucijos atstovu prisistačiusiu rusakalbiu vyriškiu, kuris siūlėsi padėti susigrąžinti anksčiau jau prarastus pinigus.
Kai šakietė pagaliau patikėjo banko darbuotojų įspėjimais ir užblokavo savo sąskaitą, sukčius bandė ją šantažuoti – esą jeigu neperves sutartos sumos už tariamas paslaugas, sulauks griežtų sankcijų.
Kai sukčiavimas internetu tik įsibėgėjo, 2016 metais, didelės sumos neteko ūkininkė iš Joniškio rajono. Ji užkibo ant finansų ekspertu pasivadinusio sukčiaus jauko ir prarado savo santaupas – 80 tūkst. eurų. Su tariamu ekspertu ūkininkė bendravo interneto svetainėje trade.xtrade.com.
Sukčių ėmęsi ieškoti policijos pareigūnai nustatė, jog įmonės būstinė įsikūrusi Limasolyje (Kipras), o jos veikimo sąlygose nurodyta, kad ji neatsako už klientų patirtus nuostolius.
Juodasis sąrašas vis ilgėja
Kad gyventojai patys galėtų apsisaugoti nuo netikrų investicijų, Lietuvos bankas savo interneto puslapyje skelbia ir nuolat atnaujina vadinamąjį juodąjį sąrašą, į kurį patenka neturinčios teisės Lietuvoje teikti finansinių paslaugų, tačiau jas siūlančios įmonės.
Šiuo metu sąraše – beveik 140 interneto svetainių. Daugiau nei 30 neteisėtai finansines paslaugas siūliusių interneto svetainių jau užblokuotos.
Lietuvos banko specialistai pataria vengti bet kokių pasiūlymų greitai ir be rizikos praturtėti. Dažniausiai sukčiai pasitelkia tokias frazes kaip „minimali rizika ir garantuotas pelnas“, „nedidelės pradinės įmokos“, „premijos“.
