Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir toliau sudarys rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento.
Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, tebesudarys minus 0,5 proc., o tai reiškia, kad bankams ir toliau teks mokėti už savo indėlius euro zonos centriniame banke.
Rinkos dalyviai beveik neabejojo, kad pagrindinės palūkanų normos šiame ECB posėdyje nebus pakeistos.
ECB atstovai yra sakę, jog normos dabartiniuose arba dar žemesniuose lygiuose liks tol, kol infliacija euro zonoje priartės prie centrinio banko nustatyto tikslinio lygio.
Euro zonos centrinis bankas taip pat patvirtino, jog nuo lapkričio 1 dienos pradės įgyvendinti programą, pagal kurią turto pirkimui kas mėnesį išleis po 20 mlrd. eurų.
„Valdančioji taryba mano, kad pirkimai bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai Valdančioji taryba pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas“, – pažymima ECB paskelbtame pranešime.
Be to, euro zonos centrinis bankas ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį, rašoma pranešime.
Valdančiosios tarybos spalio mėnesio posėdis buvo paskutinis, kuriam pirmininkavo dabartinis ECB vadovas prieš savo aštuonerių metų kadencijos pabaigą spalio 31 dieną.
Per tuos metus ECB teko priimti nemažai svarbių sprendimų, kurie, be kita ko, padėjo išvengti euro zonos skilimo, pažymi ekspertai. Tačiau ECB taip ir nepavyko pasiekti tikslinio „kiek žemesnio nei 2 proc.“ infliacijos lygio.
Metinė infliacija euro zonoje rugsėjį sudarė 0,8 proc. ir buvo mažiausia nuo 2016 metų lapkričio.
ECB rugsėjo mėnesio posėdyje sumažino indėlių palūkanų normą 0,1 procentinio punkto iki minus 0,5 procento. Taip pat buvo nuspręsta įvesti daugiapakopę šios normos taikymo sistemą, kurioje dalis komercinių bankų indėlių Europos Centriniame Banke bus atleista nuo neigiamos normos. Tokiu būdu norima sušvelninti neigiamas normos sumažinimo pasekmes euro zonos bankams.
Kitos dvi pagrindinės palūkanų normos tąkart nebuvo pakeistos.
ECB vadovybė tame posėdyje taip pat nusprendė nuo lapkričio 1 dienos atnaujinti turto pirkimo programą, pagal kurią kas mėnesį bus perkama vertybinių popierių už 20 mlrd. eurų.
Rugsėjo mėnesio posėdis sulaukė prieštaringų vertinimų: Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir Austrijos centrinių bankų vadovai viešai pasisakė prieš tam tikrus skatinamuosius veiksmus. Įgyvendinti rugsėjį priimtus sprendimus teks Christine Lagarde, kuri lapkritį perims vadovavimą euro zonos centriniam bankui.
