„Bet kas, dirbęs banke, puikiai žino, kaip pasiskirsto banko pelnas ir kad banko turtingiausi klientai (…) suneša didžiausią dalį pelno ir taip yra visada. Tai tas banko pelnas neatsiranda, nes bankas smaugia fizinuką (fizinį asmenį. – ELTA), tu gali turėti kortelę, pasiimti paskolą ir tu vis tiek būsi grubiai nulinis klientas įskaičiavus bankomatų, kortelių sąnaudas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ sakė jis.
„Pelnas didžiausias ateina iš didelių ar vidutinių įmonių, labai turtingų žmonių, kurie naudojasi plačiu spektru bankinių paslaugų, kurie investuoja ir aktyviai dirba“, – pridūrė T. Marčiulaitis.
Pasak jo, įsitikinimą, kad bankai gyvena iš to, ką jam moka paprasti žmonės, reikia keisti.
„Kai paprastas žmogus, kuris bankinių paslaugų naudoja minimaliai, įsivaizduoja, kad bankas iš jo gyvena, tai yra visiška netiesa. Ir aš pradedu nuo to, kad tokį požiūrį reikia sustyguoti“, – „Žinių radijui“ sakė T. Marčiulaitis.
Ekonomisto teigimu, Lietuvoje vyraujantis mitas, kad banko darbuotojai gauna dideles algas, taip pat nėra teisingas.
„Bankai Lietuvoje moka ypatingai mažus atlyginimus, jei skaičiuosime nuo to, kiek atlyginimai sudaro pajamų, kokią dalį. Lietuvoje jie yra beveik 1,5-2 kartus mažesni nei Europoje. Aš nematau, kad pas mus bankų darbuotojai gautų per dideles algas“, – laidoje komentavo T. Marčiulaitis.
Kalbėdamas apie konkurenciją tarp bankų, ekonomistas teigė, kad Lietuvoje jos akivaizdžiai trūksta.
„Konkurencija tikrai yra sumažėjus (tarp bankų. – ELTA) per paskutinius 3-4 metus, čia faktas, ir tos konkurencijos reikėtų daugiau, bet ji ateina ir per „fintech“, ir per kitur, ateina mažesni bankai, kurie bando specializuotis, finansuoti verslą. Bendrai tos konkurencijos trūksta Lietuvoje“, – teigė jis.
Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad praeitais metais Lietuvoje veikiančių bankų pelnas buvo beveik 258 mln. eurų, o tai didžiausias pelnas nuo 2009 m., kada buvo nuosmukio laikotarpis.
