A. Širinskienė galvą guldo už NT, taršos ir kitus mokesčius: jie pastatys Lietuvą ant kojų

Seime kelią skinasi nauji mokesčiai. Antradienį Seimas po pateikimo pritarė automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčiams. Valdantieji taip pat neatsitraukia nuo idėjos įvesti bankų mokestį, nors Lietuvos bankų asociacija teigia, kad ilgalaikė žala ekonomikai gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda. Ar nauji mokesčiai atneš daugiau naudos, ar žalos?

 lrytas.lt koliažas.
 lrytas.lt koliažas.
Agnė Širinskienė.<br>T.Bauro nuotr.
Agnė Širinskienė.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė. <br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė. <br>G.Bitvinsko nuotr.
 Antradienį Seimas po pateikimo pritarė automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčiams. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Antradienį Seimas po pateikimo pritarė automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčiams. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Antradienį Seimas po pateikimo pritarė automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčiams. <br>G.Bitvinsko nuotr.
 Antradienį Seimas po pateikimo pritarė automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčiams. <br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 13, 2019, 9:06 AM, atnaujinta Nov 13, 2019, 9:47 AM

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Andrius Kavaliauskas kalbėjosi su Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausiąja eksperte Indre Genyte-Pikčiene bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke Agne Širinskiene.

– Antradienį po pateikimo Seime pritarta automobilių mokesčiui. Palyginti su pirminiu siūlymu, jis gerokai pasikeitė. Mokestis, planuojama, bus vienkartinis, mokant tik kartą Lietuvoje registruojant automobilį. Ponia Širinskiene, jūs, kaip viena iš projekto rengėjų, ar galite pasakyti, kodėl reikia šito mokesčio?

– (A.Širinskienė). To mokesčio pirminis tikslas yra CO2 ar taršos mažinimas. Kaip žinia, Europos Sąjungos (ES) įsipareigojimai Lietuvai sako, kad nuo 2020 iki 2030 metų, per tą dešimtmetį, Lietuva 9 proc. privalo sumažinti CO2 dujų emisijas. Šiuo atveju, Lietuva dėl europinių įsipareigojimų tam tikra prasme yra tiesiog priversta imtis įvairių priemonių. Tai viena iš pirmųjų priemonių. Ir dėl to mes švelninome tą Vyriausybės poziciją – buvo diskusija apie tai, kad mes turime pakankamą laiką kaip valstybė, dar 10 metų pasiekti tą siekį – 9 proc. emisijų sumažinimą ir pradedame tą daryti mažais žingsneliais. Viena vertus, įvedus pirmosios registracijos mokestį, antra vertus, dalį mokesčio sumokamų lėšų skirdami miškų plėtrai. ES, beje, taip pat pripažįsta miškų plėtrą, kaip vieną iš priemonių CO2 emisijoms mažinti.

– Dabar pagal jūsų pateiktą siūlymą 15 mln. eurų per metus planuojama surinkti. O kiek miškams bus skirta?

- (A.Širinskienė). 15,7. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad įstatymas negali nustatyti procento ir taip apriboti Vyriausybės teisės formuoti biudžetą. Tai šita teisė yra paliekama Vyriausybei, kiekvienais metais įvertinus tiesiog paskirti tam tikrą nuošimtį, kurį Vyriausybė mato esant tikslingą. Bet žinant tai, kad siekiame tų 9 proc. emisijų sumažinimo, be abejo, turės būti tam tikri skaičiai, kurie nemaži.

– Ponia Pikčiene, ar šis mokestis iš tiesų paskatins gyventojus rinktis mažiau taršius automobilius?

- (I.Genytė-Pikčienė). Šis mokestis realiai labiausiai palies tuos gyventojus, kurie apskritai finansinės manevro laisvės turi nepakankamai daug. Jie renkasi senus taršesnius automobilius ne dėl to, kad jie nenorėtų naujesnių, o dėl to, kad neįperka naujesnių. Sumažinant ir apmokestinant jų galimybes tikrai daugiau finansinių svertų įsigyti mažiau taršų automobilį neatsiras.

Mano akimis, tai mokestis, skirtas papildomoms pajamoms į biudžetą. Vis tik tų biudžeto pajamų yra nepakankamai įsipareigojimams vykdyti ir dėl to mes turime tiek daug visuomenėje neišgvildentų mokesčių pasiūlymų.

Kitas dalykas, tas taršumo aspektas ir dalis, kuri turi būti skirta miškams, atsirado pakankamai netikėtai ir neseniai – anksčiau nebuvo kalbama. Ir dar jos tokia neapibrėžta dalis – kaip sakote, yra laisvės laipsnis Vyriausybei nuspręsti, tai mano akimis, tai galutinio tikslo maskavimas. Tikslas aiškus – reikia papildomų pajamų.

 Kitas mokestis – nekilnojamojo turto. Šiandien Seimas po pateikimo pritarė valstiečių frakcijos siūlymui ir vėl jis pakeistas. Finansų ministerija siūlė kartelę nuleisti iki 100 tūkst., dabar ji nuleidžiama iki 150 tūkst. Ponia Širinskiene, kodėl?

– (A.Širinskienė). Kartelė, kurią siūlė Finansų ministerija, ypač kalbant apie daugiavaikes šeimas ir šeimas, kurios turi neįgalius vaikus (ten dar atskiras yra tarifas), įvertinant tai, kad daugiavaikės šeimos, natūralu, kad turi gyventi didesniame būste vien dėl to, kad reikalinga tam tikra erdvė, taip pat buvo labai skausminga. Ir šiuo atveju šeimoms tas mokestis būtų labai pasijutęs, tai mes pakeitėme ir šiek tiek sušvelninome mokestį tiek neįgaliesiems, tiek daugiavaikėms šeimoms: tiek tradicinį ar įprastinį tarifą, kuris dabar siūlomas 150 tūkst., o ne 100 tūkst., kaip kad siūlė Vyriausybė.

– Pagal pirminį variantą buvo planuojama papildomai surinkti 8 mln. eurų į biudžetą. Kiek dabar planuojate?

 (A.Širinskienė). Kalba eina apie 4 mln. eurų, bet manau Vyriausybė, kuri privalo teikti išvadą, tikrai tuos skaičius patikslins.

– Kam bus skirti tie 4 mln. eurų, jeigu mokestis bus priimtas?

– (A.Širinskienė). Visi mokesčiai, puikiai suprantame, yra skirti tam tikriems tikslams. Tiek automobilių registracijos, tiek bankų, tiek prekybos tinklų mokesčiai. Šis mokestis įeina į tas sritis, kurios yra socialiai jautrios ir kur reikalinga papildomų investicijų. Tarkime, vaiko pinigai. Europos Komisija (EK) yra pasakiusi šių metų ataskaitoje, kad vaiko pinigai yra efektyviausia iki šiol Lietuvoje priimta skurdo mažinimo priemonė. Tai yra natūralu, kad valdantieji, vertindami EK pasisakymus, stengiasi vaiko pinigus atitinkamai didinti. 

– Išplėsdami nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę, surinktus pinigus skirsite skurdo mažinimui ir vaiko pinigams?

– (A.Širinskienė). Taip, be abejo, mes turime ir kultūros sritį, švietimo darbuotojus, kurie turi pakankamai daug nerimo dėl jų atlyginimo didėjimo. Tiesiog siekiant perskirstymo, yra natūralu, kad toms sritims, kurioms yra reikalingas finansavimas, vienas iš lėšų šaltinių – mokesčiai. 

– Ponia Pikčiene, ar teisinga pajamas iš nekilnojamojo turto skirti vaiko pinigams ar atlyginimams kultūros darbuotojų?

– (I.Genytė-Pikčienė). Tai skamba labai gražiai, kad keliaus tie pinigai vaiko pinigams ar mokytojų atlyginimams, bet matome, kad vien Seimo kanceliarijos išlaidų didėjimas yra virš 4 mln.

 (A.Širinskienė). Tai čia opozicija siūlo, mes tikrai nesame to siūlymo fanai.

– (I.Genytė-Pikčienė). Tai yra biudžeto projekte ir tai yra analogiškai tiek, kiek tikimasi surinkti iš nekilnojamojo turto mokesčio bazės praplėtimo. Dar norėčiau prie pačio mokesčio grįžti. Buvo paminėta, kad bus išlygų daugiavaikėms šeimoms, bet ne visos daugiavaikės šeimos yra neturtingos ir negalinčios mokėti mokesčių. Klausimas, kodėl reikia diskriminuoti pagal vaikų skaičių? Kitas klausimas, kodėl tuomet vieno asmens šeima su vaikais atveju neturi kažkokių išlygų. Tiesiog tas mokestis nėra iki galo išdiskutuotas. Kodėl į tai neatsižvelgiama, nes tai irgi yra socialiai jautru. Mano žiniomis, būtent vieno suaugusiojo šeimos patenka į tas pačias rizikos grupes ir turi finansinių problemų.

 Ponia Širinskiene, 4 mln. eurų valstybės biudžeto mastu yra labai nedideli pinigai. Ar verta dėl to įvesti naują mokestį – kitaip sakant, praplėsti jau esamo mokesčio bazę?

– (A.Širinskienė). Jeigu jūs paklaustumėte kultūros ministro ar 4 mln. moksleivių kultūros pasui yra dideli ar maži pinigai, tai aš manau, gautumėte atsakymą, kad tai yra milžiniški pinigai, kuriuos jis džiaugtųsi turėdamas. Kai mes vertiname biudžetą, tie 4 mln. kai kurioms reikmėms tenkinti yra pakankamai didelės lėšos.

– Bet pasaulio praktika rodo, kad lėšos, surenkamos iš nekilnojamojo turto mokesčioį yra skiriamos tikslingai savivaldybėms plėsti ir gerinti gyventojų infrastruktūrą. Jūs kalbate apie kultūros pasą, pinigus moksleiviams, vaiko pinigus. Ar taip teisinga?

 (A.Širinskienė). Bet jūs puikiai žinote, kad ir dabar nekilnojamojo turto dalis – tiesa, didžioji eina į valstybės biudžetą, mažesnė eina į savivaldybių biudžetą. Neišvengiamai mažesnė dalis mokesčio pateks savivaldybėms. Bet savivaldybių finansavimas, jeigu lygintume su kitais sektoriais, kiek man teko matyti, tai tos eilutės didėja pakankamai įspūdingai.

– Dar vienas – bankų mokestis. Kokia dabar yra valdančiųjų pozicija dėl bankų mokesčio?

- (A.Širinskienė). Mes remiame kolegų iš Lenkų krikščioniškų šeimų frakcijos registruotą pasiūlymą. Vertiname ir Europos valstybių patirtį, kuri, jeigu žiūrėtume į tą pačią Skandinaviją, Švediją – ten lygiai taip pat yra diskutuojama dėl labai panašaus modelio bankų mokesčio įvedimo. Tiesiog jie tą bankų mokestį pripažįsta, teigia, kad naudos valstybės saugumo užtikrinimo tikslams. Tai Švedija tiesiog nuo 1 proc. bendrojo vidaus produkto iki 1,5 proc. didins gynybos pajėgumus ir jiems reikia apmokestinti bankus. Mes lygiai taip pat turime tą poreikį. Bankų mokestis, arba finansinės rinkos dalyvių sektoriaus mokestis yra progresinis savo esme, taikomas nuo 300 mln. apyvartos. Tai šiuo atveju sekame pavyzdžiais.

– Bet ar jūs įvertinote galimas šio mokesčio rizikas? Lenkijos bankų asociacijos ekspertas Mariuszas Zygierewiczas apžvelgė prieš 3 metus Lenkijoje įvesto finansų rinkos dalyvio mokesčio pasekmes. Finansų rinkos dalyvio mokestis yra labai panašus, ką jūs siūlote bankams. Jo teigimu, mokestis yra žalingas ir bankams, ir klientams, ir visai šalies ekonomikai. Smarkiai išaugo paskolų palūkanos ir iš Lenkijos traukėsi užsienio kapitalas. Nemanote, kad ir Lietuvoje bus tas pats?

– (A.Širinskienė). Man tikrai tenka apgailestauti, kad kartais bankai taiko galbūt ne visiškai etiškus dalykus, perkeldami mokestinę naštą ir mokėdami ją ne iš savo pelno, bet apmokestindami mūsų piliečius. Lietuvoje tokio grasinimo, kad Bankų asociacija tą padarys buvo, dėl tos priežasties mūsų frakcija kreipėsi į bankų savininkus.

– Sakote, kad bankai grasina ir jie neteisūs?

– (A.Širinskienė). Ką mes išgirdome, tarkime, turėdami du atsakymus – nė vienas iš bankų, kurie atsakė, nepasakė, kad jau yra paskaičiavę, kad Lietuvos rinkai palūkanos ar kiti dydžiai, kuriuos taiko bankai, kils.

– Lietuvos bankų asociacija skaičiuoja, kad ilgalaikė žala ekonomikai bus 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda. 

– (A.Širinskienė). Labai gaila, bet jie, nesitardami su motininiais bankais, kurie yra toje pačioje Skandinavijoje, tiesiog manupuliuoja.

– Ponia Pikčiene, kokia jūsų nuomonė apie bankų mokestį?

– (I.Genytė-Pikčienė). Apie Skandinaviją nereiktų kalbėti, nes ten tokio mokesčio nėra.

– (A.Širinskienė). Planuojamas.

– (I.Genytė-Pikčienė). Tai planuojamas, bet dar neaišku, ar bus. Toks mokestis yra Lenkijoje, Vengrijoje, buvo Slovakijoje, bet atšauktas. Ta situacija parodė, kad tai nėra išdiskutuotas iki galo mokestis. Pats Europos Centrinis Bankas tokiam mokesčiui kelia labai daug klausimų. Netgi mano, kad tai gali pakenkti šalies finansiniam stabilumui. Bet grįžkime šiek tiek atgal ir pagalvokime, ką mes darome su savo mokesčių sistema taip karštligiškai ir neišdiskutuotai ją kaitaliodami. Tai nėra tvaru ilguoju laikotarpiu.

Lietuva dar nėra tokia šalis, kuri turėtų brandžią ekonomiką. Ir apskritai mes bandome konkuruoti, pritraukdami tiesiogines užsienio investicijas tam, kad išliktume konkurencingi, padidintume savo aukštą pridėtinę vertę kuriančių veiklų svorį ekonomikoje. Tas mokestinės sistemos, kuri yra pagrindinė dedamoji verslo aplinkoje komplikavimas yra tikrai nepalankus. Natūralu, kad mes tą darydami atpurtome naujų žaidėjų atėjimą tiek į bankų sistemą, tiek į prekybos sistemą. O tie nauji žaidėjai yra kertinis elementas kainų mažėjimu. Todėl natūralu, kad mes, įvesdami tokius mokesčius, kurie realiai fiskalinės naudos biudžeto pajamoms daug neduoda, užkertame kelią tokiems dalykams.

– Iš šio mokesčio planuojama surinkti 52 mln. eurų. Tai gerokai daugiau nei iš nekilnojamojo turto bazės plėtimo.

– (I.Genytė-Pikčienė). Gerokai daugiau, bet realiai viso biudžeto kontekste tai yra labai nedaug. Mes esame peržvelgę biudžeto išlaidas. Yra kertinė sritis, kur reikėtų ieškoti rezervų tiek atlyginimų didinimui, tiek taupymui. Tų rezervų tikrai yra labai daug. Jau vien pasiklausius viešųjų pirkimų buvusios vadovės buvo galima iš viešųjų pirkimų sutaupyti apie milijardą. Tai apie kokius pinigus mes kalbame? Tai visai kita kategorija. Ir čia reikėtų valdantiesiems priminti jų viešojo sektoriaus reformą, kurią jie pažadėjo prieš keletą metų. Jos dėka turėjo būti pasiektas efektyvumas tiek švietimo, tiek aukštojo mokslo, tiek valstybės valdymo srityse. Bet tų rezultatų nėra, jų nebuvo ir natūralu, kad dabar, paskutinę minutę, norima naujų mokesčių pagalba pritraukti naujų lėšų tam, kad būtų galima kelti vaiko pinigus, kurie taipogi kelia daug klausimų. Vaiko pinigai yra dalinami ne vien tiems, kuriems jų tikrai reikia. Aš žinau daug šeimų, kurios yra pasiturinčios, bet vis tiek tuos vaiko pinigus pasiima. Lietuva nėra tokia pasiturinti valstybė, kad galėtų užsiimti tokia labdara.

– Ponia Širinskiene, dar vienas – prekybos tinklų mokestis. Turbūt ketinimo apmokestinti prekybos tinklus irgi neatsisakysite?

– (A.Širinskienė). Ne, tikrai šio ketinimo neatsisakome. Jis, manytume, netgi bus palankus smulkiajam ir vidutiniam verslui. Žinant tai, kad yra mokesčio progresyvumas ir jis skaičiuojamas nuo tam tikros prekybos centrų apyvartos, kur realiai, mano žiniomis, patenka tik 4 didieji prekybos tinklai. Manyčiau, rinkoje suaktyvės ir konkurencija. Beje, kaip parodė tos pačios Lenkijos patirtis, tai mokesčio surinktos lėšos tikrai gali būti sėkmingai panaudotos.

– Iš naujų mokesčių planuojamos pajamos jau yra įtrauktos į kitų metų biudžeto projektą. Ponia Širinskiene, ką jūs darysite, jeigu Seimas jūsų naujiems mokestiniams siūlymams nepritars?

– (A.Širinskienė). Aš manyčiau, kad valdančioji dauguma puikiai įvertina, kad biudžetas turėtų būti priimamas laikantis fiskalinės drausmės, kad jis turi būti subalansuotas ir aš tikrai labai sunkiai įsivaizduoju kitokią situaciją.

– Ar jūs turite planą B? Jeigu naujiems mokesčiams bus nepritarta, ką jūs darysite? Atsisakysite kai kurių pažadų dėl vaiko pinigų didinimo, pensijų didinimo ar skolinsitės?

- (A.Širinskienė). Manyčiau, kad valdančioji dauguma, siūlydama mokesčius, įvertina, ar ji turi balsus mokesčiams priimti, ar ne. 

– Skaičiuojama, kad šešėlyje sukasi nuo milijardo iki pusantro milijardo eurų. Ar nebijote, kad nauji mokesčiai dar labiau padidins šešėlį?

– (A.Širinskienė). Tikrai nebijome. Tikrai galime tik ne kartą priminti, kad Vyriausybė ir kartu Seimas ne kartą yra ėmęsi priemonių to paties šešėlio mažinimui. Puikiai žinome, galų gale ir tuos teisės aktus, kurie yra svarstomi Vyriausybėje. Tarkime, kalbant apie turgaus sektoriuje esantį šešėlį, pas mus Teisės ir teisėtvarkos komitete iš esmės baigiami rengti prevencinį pobūdį turintys teisės aktai. Tarkime, Civilinio turto konfiskavimo įstatymas. Tikrai yra kompleksinių priemonių, kurios stengiasi iš anksto veikti šešėlį.

– Bet šešėlis kaip nemažėja, taip nemažėja. Ponia Pikčiene, kokių grėsmių matote jūs?

– (I.Genytė-Pikčienė). Šešėlis yra labai jautrus ekonomikos cikliškumui. Kuomet yra ekonomikos pakilimas, tai yra pastaraisiais keletą metų, labai natūralu, kad šešėlis traukiasi. Žmonės iš principo nėra savaime norintys lindėti šešėlyje ir, finansinėms sąlygoms gerėjant, jie patys yra linkę neslėpti savo pajamų. Vis tik dabar, besikeičiant mokestinei aplinkai, ypač kalbant apie smulkųjį verslą, vadinamuosius verslo liudijimus, tas segmentas šešėliui yra itin jautrus ir jeigu verslo liudijimą panaikinus žmogui susidaro tiek biurokratinės naštos, tiek administracinės ir ta mokestinė našta padidėja, tai šešėlio patrauklumas išauga. Ir tai gali atitinkamai paveikti šešėlio pajamas ir jų surinkimą.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.