Šios vasaros atostogų sezonas Turkijoje kelionių organizatoriams buvo itin geras, o viešbučiai buvo tokie sausakimši, kad norintys pailsėti rugsėjį ar spalį sunkiai rasdavo vietų.
Išankstinis kitų metų vasaros atostogų pardavimas rodo, kad ir ateinančią vasarą į Turkijos kurortus atvyksiančių svečių skaičius turėtų būti ne mažiau įspūdingas, nors ir didės viešbučių teikiamų paslaugų kaina.
Nori surinkti pinigų
Pasak kelionių rengėjų, kelialapis kitąmet vidutiniškai bus 7 procentais brangesnis nei šią vasarą. Bet gali tekti pridėti ir apgyvendinimo mokestį.
Jis kiekvienam vyresniam nei 12 metų svečiui, kuris apsistos penkių žvaigždučių viešbutyje, galėtų siekti 18 lirų (2,83 euro) per parą.
Per dešimt dienų susidaro jau apčiuopiama suma, ypač jei vyksta didesnė šeima.
Keturių žvaigždučių viešbučiuose planuojamas 12 lirų (1,88 euro) mokestis, trijų žvaigždučių – 9 lirų (1,41 euro), o vienos ar dviejų žvaigždučių viešbučiuose, pensionuose, moteliuose ir kempinguose – 6 lirų (0,94 euro).
Iš pradžių svarstyta, kad apgyvendinimo mokestį turėtų mokėti viešbučių valdytojai. Bet vėliau valdžia apsigalvojo ir šią finansinę naštą pasiūlė perkelti ant turistų pečių. Tiesa, galutinis sprendimas dar nepriimtas.
Antalijos prekybos ir pramonės rūmų prezidentas Davutas Cetinas Turkijos žiniasklaidai teigė, kad fiksuoti mokesčiai sektoriui daro didelį spaudimą, nes kainos kitam sezonui ir taip pakilo.
Anot jo, įvedus mokestį turistams dar tektų aiškinti, kodėl jie privalėtų mokėti nemenkas papildomas rinkliavas.
Pats D.Cetinas siūlė 2020-ųjų vasarą negąsdinti poilsiautojų ir taikyti simbolinį 4–5 lirų (0,62–0,78 euro) mokestį už parą.
Kol kas – tik svarstymas
Nė vienas iš Lietuvos kelionių organizatorių – nei „Novaturas“, nei „Tez Tour“, nei „TUI Baltics“ – iš savo partnerių Turkijoje dar nėra gavęs žinių, kad ateinantį sezoną poilsiautojai jau turės sumokėti apgyvendinimo mokestį.
„Panašu, kad tai tik svarstymai“, – spėjo „Tez Tour“ Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.
Pačių turkų nuomone, naujas mokestis gali dalį turistų nukreipti į pigesnius Tuniso, Egipto ar netgi Graikijos kurortus, kur apgyvendinimo rinkliava skaičiuojama ne pagal numeryje gyvenančių žmonių skaičių, o pagal numerio vertę.
Vis dėlto specialistai atkreipė dėmesį, kad Egiptas – daugiau pavasario ir rudens kryptis, nes vasarą ten itin karšta. Tad Turkijos pranašumas – klimatas.
Įpročius vargu ar pakeis
Bendrovės „TUI Baltics“ rinkodaros projektų vadovė Simona Belaglovaitė abejojo, ar papildomas mokestis pakeistų keliautojų įpročius.
Mat Turkija jau daug metų neužleidžia lyderės pozicijų tarp vasaros atostogų krypčių, nes poilsiautojai šią šalį vertina kaip geriausią pasirinkimą pagal kainos ir kokybės santykį.
„Novaturo“ rinkodaros ir viešųjų ryšių projektų vadovės Dovilės Zapkutės teigimu, pagrindinis Turkijos pranašumas yra puikiai išplėtota turizmo infrastruktūra.
Todėl šios šalies kurortus savo atostogoms noriai renkasi ne tik lietuviai, bet ir kitų Europos šalių poilsiautojai.
„Šios vasaros atostogų sezonas Turkijoje buvo itin geras, o išankstiniai kitų metų vasaros kelionių pardavimo rezultatai rodo, kad ir toliau svečių skaičius Turkijoje bus ne mažiau įspūdingas.
Kurorto ar nakvynės mokestis daugiau keliaujantiems lietuviams nėra naujiena – panašios rinkliavos taikomos Italijos, Graikijos, Ispanijos, Kroatijos ir kitų šalių kurortuose.
Be to, tokie mokesčiai galioja ir kai kuriuose Lietuvos miestuose – pavyzdžiui, Vilniuje, Druskininkuose“, – aiškino D.Zapkutė.
Pagalvės ir panašūs mokesčiai, priklausomai nuo šalies ir viešbučio, įprastai nėra dideli – nuo 0,8 euro iki 3 eurų.
Todėl keliautojams renkantis atostogų kryptį jie neturi pernelyg didelės įtakos.
„Esu tikra, kad jeigu Turkija ir įvestų panašų mokestį, tai tikrai nesumažintų šalies populiarumo ir neturėtų svaraus poveikio keliautojų srautui“, – teigė „Tez Tour“ atstovė I.Aukštuolytė.
Šimtai tūkstančių lietuvių
Turkijos viešbučių asociacija apskaičiavo, kad rugsėjo mėnesį populiariausiuose kurortuose viešbučių užimtumas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 5,8 proc. ir siekė 74,9 procento.
Stambule pirmąjį rudens mėnesį buvo išpirkta 81,6 proc. numerių, arba 7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Nakvynės vidutiniškai brango 8 proc. – iki 97,4 euro.
Nors poilsiautojų iš Persijos įlankos Turkijoje sumažėjo, šias netektis kompensavo turistai iš Indijos, Rusijos, Vokietijos.
Vasarą į Turkijos kurortus vyksta ilsėtis ir dešimtys tūkstančių lietuvių. Prieš metus veiklą Lietuvoje pradėjęs kelionių organizatorius TUI per pirmuosius metus ten nuskraidino per 20 tūkst. poilsiautojų.
Daugiau nei pusė „Tez Tour“ bei „Novaturo“ klientų būtent Turkiją rinkosi kaip vasaros atostogų kryptį.
Šiais metais „Tez Tour“ į Turkiją išskraidino beveik 80 tūkst. keliautojų, kitąmet prognozuojamas 10 proc. augimas. „Novaturo“ skaičiai dar įspūdingesni: 2017 metais į Turkijos kurortus ilsėtis skrido 65 tūkst. gyventojų, 2018-aisiais – 98 tūkst., o šiemet – jau per 100 tūkstančių.
Tiesa, D.Zapkutė atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu augimas kiek lėtesnis, nes Baltijos šalių gyventojai vis drąsiau renkasi ir kitas kryptis.
Taip pat populiarėja ir atostogos kitais metų laikais, ne tik vasarą.
Siutina paketas „viskas įskaičiuota“
Tarp lietuvių, kaip ir kitų šalių poilsiautojų, populiariausi penkių žvaigždučių viešbučiai su maitinimo sistema „viskas įskaičiuota“, kai kone visas paslaugas viešbučio teritorijoje gali gauti nemokamai, nes už tai atsiskaitoma perkant kelialapį.
Tačiau Turkijoje tuo džiaugiasi ne visi. Jau ne pirmą vasarą ten burbama, kad „viskas įskaičiuota“ paketą nusipirkę turistai mažai išlaidauja už viešbučio ribų, o tai ne į naudą amatininkams ir prekeiviams.
Kai kurie jų paprašė valdžios persvarstyti „viskas įskaičiuota“ standartus, dalis nusiteikę dar griežčiau – ragina tokius pasiūlymus turistams apskritai naikinti.
Tačiau turizmo rinkos specialistai įsitikinę, kad Turkijos kurortai bent jau artimiausiu metu neatsisakys tokių pasiūlymų. Nutikus priešingai, turistų srautai imtų tekėti į Europą, o ne į Antaliją.
Turkija siekia pritraukti vadinamuosius kokybiškus turistus, kurie šalyje paliktų ne mažiau kaip 900 eurų. Tačiau statistika rodo, kad užsieniečiai niekada tokių sumų neatveždavo.
Turkijos statistikai apskaičiavo, kad 2013 metais vienas turistas išleisdavo vidutiniškai 766, 2015 m. – 681, 2016 m. – 635, 2017 m. – 614, 2018 m. – 583 eurus.
