Prieš didžiąsias šventes žuvų kainas keičiantys jų augintojai įspėjo – to, kas buvo, nebebus

Žuvies poreikis prieš didžiąsias metų šventes didėja, todėl ji brangsta. Bet ir augintojai, ir prekybininkai patikino: kai kurias žuvies kainas etiketėse teks perrašyti į priešingą pusę.

Prekybininkai jau atsisakinėja parduotuvėse esančių akvariumų su gyvomis žuvimis, nes jų paklausa menksta.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prekybininkai jau atsisakinėja parduotuvėse esančių akvariumų su gyvomis žuvimis, nes jų paklausa menksta.<br>M.Patašiaus nuotr.
 V.Ščiavinsko nuotr. 
 V.Ščiavinsko nuotr. 
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Dec 5, 2019, 6:27 PM

Per metus žuvies kainos pasistiebė. Nuo pernykščio gruodžio iki šiol labiausiai pabrango menkės. Kilogramo jų filė vidutinė kaina pakilo nuo 4,59 iki 5,14 euro – apie 12 proc.

Karpių vidutinė kaina per metus pasistiebė nuo 4,59 iki 4,88 euro – maždaug 8,5 proc. Šiek tiek – apie 3 proc. pabrango sūdytos silkės. Pernai gruodį kilogramas jų filė kainavo 4,66, dabar – 4,81 euro.

Jūrinių lydekų vidutinė kaina beveik nepakito – sukasi apie 4,1–4,15 euro už kilogramą.

Tenka ir nurašyti

Atvėsintos žuvies vitrinose dažnai būna ir akcijų, nes tai – išskirtinė prekė, jos galiojimas trumpas, todėl stengiamasi, kad ji kuo greičiau būtų išparduota.

Pasak prekybos tinklo „Norfa“ atstovo Dariaus Ryliškio, karpių kainos per metus ūgtelėjo maždaug 6 procentais.

„Šių žuvų paklausa išliko nepakitusi, tačiau tai prekė, kurios galiojimas – tik keturios paros.

Būna nurašymų, ir tai padidina savikainą, turi įtakos galutinėms kainoms. O štai menkių šiuo metu apskritai neturime“, – sakė D.Ryliškis.

Nebenori gyvų žuvų

Žuvų augintojai kalba apie tai, ko nemato ir nežino pirkėjai.

Pasak žuvininkystės įmonės „Vasaknos“ direktoriaus Algirdo Šiukščiaus, šiemet vandenį smarkiai sudrumstė lenkai – su kaimynais žuvimis nebeįmanoma prekiauti.

„Karpių kainos siaubingai nukrito. Gana daug jų eksportuodavome į Lenkiją, o dabar kaimynai atsisakė šių žuvų – už kilogramą temoka 1,55–1,6 euro. Taigi karpių perteklius Lietuvoje yra didžiulis. Tikėtina, kad kainos sumenks ir šių žuvų valgytojams, nes rinka juk diktuoja savo sąlygas“, – sakė A.Šiukščius.

Jo įmonė tiekia žuvis didiesiems prekybos tinklams, o jie pastaruoju metu nebenori prekiauti gyvais karpiais, labiau – išskrostais ar net jų filė. Mat gyvas žuvis perka tik vyresnės kartos žmonės, jauniems pirkėjams jos nepriimtinos.

„Jau perdirbame, nes susipirkome įrangą maždaug prieš penkerius metus.

Tačiau dar yra žuvininkystės ūkių, kurie to nepadarė. Jie anksčiau ar vėliau vis tiek turės to imtis. Nes akivaizdu, kad žmonių vartojimo įpročiai keičiasi.

Be to, visus pardavėjus atakuoja ir „Tuščių narvų“ organizacija, esą akvariumuose žuvys yra kankinamos. Taigi net ir to nevalia ignoruoti“, – kalbėjo A.Šiukščius.

Vasaknos“ daug užaugina ir eršketų bei upėtakių. Pasak pašnekovo, jų paklausa sparčiai didėja. Nors šiuo metu prekybos tinklams jie tiekiami ir gyvi, ateityje žuvys bus išdorojamos ir tiekiamos dėžėse su ledais.

Vasara – itin sudėtinga

Šįmet žuvų augintojams koją pakišo gamta.

„Buvo labai sunkūs metai, nes sausra pridarė daug rūpesčių. Pas mus buvo paskelbta ekstremali situacija – tvenkiniai išdžiuvo, žuvys, nors ir buvo perkeltos į akvariumus, juose neaugo.

Vien mūsų bendrovei sausros padaryta žala siekia apie 0,5 mln. eurų, bet ji juk neaplenkė ir kitų žuvininkystės ūkių“, – sakė A.Šiukščius.

Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją. Tačiau sukliudė padangų gaisras Alytuje.

„To krašto ūkininkai bei įmonės prašo atlyginti gaisro padarytą žalą, o pinigų krepšelis juk tas pats. Tai – biudžeto pinigai, visiems nebeužtenka“, – sakė „Vasaknų“ direktorius.

Tramdo draudimai

Pasak žvejybos įmones vienijančios asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininko Artūro Maželio, menkių kainoms, kurias pirkėjai mato parduotuvėse, įtaką padarė smarkiai sumenkusi pasiūla.

„Nuo vidurvasario Baltijos jūroje nebegalima žvejoti menkių. Kol kas tai dar leidžiama daryti priekrantėje, tačiau nuo sausio rytiniame Baltijos jūros regione šių žuvų žvejyba bus uždrausta.

Tad jau dabar menkių tiekimas smarkiai sumažėjęs, todėl prekybininkai jų atsiveža iš toliau, pavyzdžiui, sužvejotų Šiaurės jūroje. Tokiu atveju šios žuvies savikaina yra didesnė, o tai daro įtaką galutinėms kainoms“, – kalbėjo A.Maželis.

Kad menkių situacija Baltijos jūroje yra kritinė, matė ir patys žvejai – tinklai būdavo tušti. Kodėl taip atsitiko, tikslaus atsakymo dar nėra.

Žvejai svarstė, kad galbūt buvo išnaikinta motininių menkių banda, o gal tai susiję su ekologine padėtimi. Gali būti, kad šių žuvų neliko ir dėl to, kad Baltijoje buvo leista žvejoti didiesiems laivams, siurbliais siurbiantiems vandenį.

Taigi šiuo metu mūsų žvejai iš Baltijos jūros tinklais traukia tik šprotus bei strimeles. Tačiau tai žuvys, kurios parduodamos perdirbti, dažniausiai – Latvijos įmonėms, iš kurių grįžta į parduotuves Lietuvoje jau kaip konservuoti žuvies produktai.

Pardavimas auga

Pasak „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, tinklas savo klientams šiemet siūlė ypač patrauklias kainas populiariausioms žuvų rūšims.

„Matome, kad tai pasiteisino. Mūsų pirkėjai aktyviai pirko raudonąją žuvį – lašišą ir upėtakį. Taip pat nuosekliai auga ir baltosios žuvies pardavimas.

Vis daugiau mūsų klientų ieško dorados ir vilkešerio, mielai perka atlantinę ir ledjūrio menkę, lietuviškus karpius, tilapijas, ragauja naujas siūlomas žuvies rūšis ar iš jų paruoštus produktus.  

Deja, laukinės baltosios žuvies žvejybai įtaką daro sparti klimato kaita, be to, kai kurios žuvies ištekliai dėl itnesyvios žvejybos sparčiai senka.

Dėl šių priežasčių žuvies kaina keičiasi. Siekiant sumažinti grėsmę žuvims visame pasaulyje ribojami sugaunamos laukinės žuvies kiekiai – mažinamos kvotos. Taip stengiamasi atkurti pasaulinius žuvies išteklius, tačiau tokios priemonės turi įtakos kai kurių menkės bei lydekos rūšių kainoms“, – kalbėjo V.Drulienė.

 

 

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.