Jau net nekalbant apie tai, kad dalis pasiūlytų mokesčių yra visiškai eksperimentiniai ir niekur nepasiteisinę“, – pirmadienį Seime vykusioje konferencijoje kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tuo metu Seimo opozijos nariai tikino, jog dėl skubos tvarka priimamų mokestinių pakeitimų svarstytų kreiptis ir į Konstitucinį Teismą.
Pasak N.Mačiulio, kitų metų ekonominės prognozės nėra džiuginančios, vyrauja nuomonė, kad Lietuvos ekonomikos augimas kitais metais gali nesiekti 2,5 procento.
„Šiame kontekste biudžeto perteklius dar labiau slopina ekonomikos augimą, greta neigiamų išorinių tendencijų didesni mokesčiai dar labiau prislegia vartojimą ir investicijas“, – kalbėjo ekonomistas.
Baksnoja į Lenkiją
N.Mačiulio teigimu, geriausiai eksperimentinio ir nepasiteisinusio mokesčio pavyzdį iliustruoja stambių prekybos tinklų mokestis Lenkijoje. Ekonomistas susirinkusiems konferencijos dalyviams priminė, kad Lenkijoje, kurioje kilo ši iniciatyva, toks mokestis yra suspenduotas, laikomas diskrimintuojančiu ir paminančiu ES teisinius principus.
„Vyksta teisminiai procesai dėl tokio mokesčio teisėtumo ir atitikimo ES teisei. O mes jį svarstome visai kitame kontekste – kiek jis pajamų atneš, kas jį sumokės, kas šiame kontekste yra visiškai absurdiška.
Ką mes norime parodyti Europai? Kad įšokame į galimai nelagalių mokesčių traukinį?“, – svarstė banko atstovas.
Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka kalbėjo, kad siūlomi finansų rinkos dalyvių ar stambių prekybos tinklų mokesčiai – visiškai menki, neišpildysiantys gyventojų lūkesčių.
„Kalbame apie keliolika, keliasdešimt milijonų eurų. Tai yra procentas ar trys procentai nuo to, ko mums stinga. Jeigu mes bandytume finansuoti gerovės valstybę bent taip, kaip Višegrado šalys ar kitos pokumunistinės šalys finansuoja, pasiektume bent kokius 35 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tai reiškia, kad visi tie pasiūlymai yra menkučiai ir tikrai nenusipelno tokio didelio dėmesio, jeigu mes kalbame apie gerovės valstybės plėtrą“, – kalbėjo R.Lazutka, sumaištį dėl labai greit atsiradusių neįprastų mokesčių pavadinęs chaosu.
Kreipsis į Konstitucinį Teismą?
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas profesorius Egidijus Šileikis, kalbėdamas apie mokestį stambiems prekybininkams, mano, kad neskirta pakankamai laiko keliamiems reikalavimams įgyvendinti, trūksta ir pereinamojo teisinio reguliavimo.
„Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas nėra grindžiamas ypatingomis aplinkybėmis ir jų nulemtu skubos būtinumu, todėl galimai nukrypsta nuo Konstitucijos pagal įsigaliojimo tvarką“, – naujienų agentūrai ELTA yra sakęs profesorius.
Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas pirmadienį konferencijoje teigė, kad Seime vykstantis įstatymų priėmimo procesas dėl mokesčių keitimo nuo kitų metų gali prieštarauti Konstitucijai.
„Mokesčių įstatymai, jų pakeitimai, mokestinės lengvatos ir kita turi būti priimami, kad įsigaliotų ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų priėmimo. Numatoma ir išimtis – jei tai susiję su kitų metų biudžetu. Šioje vietoje matau klaustuką – pagal Konstituciją išimtinę kompetenciją teikti biudžeto projektą turi Vyriausybė. Akivaizdu, kad ir mokestinius įstatymus, kurių pajamos įskaičiuotos į biudžetą, teikti gali tik Vyriausybė, tada tokie įstatymai gali įsigalioti kartu su biudžetu“, – Seime sakė J.Sabatauskas.
Bet, jo teigimu, atsitiko kitaip: Seimas atmetė Vyriausybės pasiūlymus, tačiau Seimo nariai vis tiek juos registravo ir tikisi priimti.
„Ar gali jie būti priimami ir įsigalioti nuo sausio 1 dienos? Abejoju. Manau, šį klausimą patikrinus Konstituciniame Teisme, mano įsitikinimu, KT pasakytų, kad jie prieštarauja Konstitucijai. Jie negalėjo būti pateikti ir svarstomi Seime kaip Seimo narių projektai“, – kalbėjo opozicijos lyderis.
J.Sabatauskas teigė, kad toks kreipimasis į KT galėtų būti parengtas.
Tuo metu liberalų frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad reikia palaukti, ką pasakys pirmadienį vakare stambios prekybos ir automobilio registracijos mokesčius svarstysiantys Seimo Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetai.
