„R.Karbauskis su visa dauguma kapituliavo prieš prekybos mokestį. Prieš jį balsavo Ekonomikos komitetas, šiam projektui nepritarė net ir jos iniciatorius.
Transporto mokesčio projektą kasmet apmokestinti 200 tūkst. transporto priemonių atmetė Kaimo reikalų, Ekonomikos komitetai, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė per Marytės plauką. Toks siūlymas nelauks 71 Seimo narių palaikymo. Tad kuo padengsite šiuos panašiai 40 mln. eurų negautų pajamų ar mažinsite išlaidas“, – Seimo salėje svarstant ateinančių metų biudžetą klausė konservatorius Mykolas Majauskas.
Į tai finansų ministras Vilius Šapoka atsakė, kad pajamų dalies netekimą reikės uždengti išlaidų augimo mažinimais. „Tai įmanoma tik su Seimo narių siūlymais. Turime įvairių alternatyvų, kaip tą situaciją ištaisyti ir valdančiajai koalicijai jas pateiksime“, – sakė ministras.
Išpardavimas su nuolaidomis
Konservatorė Gintarė Skaistė ironizavo: „Žiūrint į patobulintą biudžetą atrodo lyg „juodasis penktadienis“, kai norisi įgyvendinti visus pažadus, tik su nuolaida.
Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimo strategijoje numatyta, kad dėstytojams atlyginimai turėjo didėti nuo sausio 1 d., dabar numatyta – nuo rugsėjo 1 dienos, Medikų atlyginimų didinimui nuo liepos 1 d. turėjo būti skirta 79 mln. eurų, tačiau yra 40 mln. eurų nuo spalio 1 d. Apie pareigūnų 1000 eurų į rankas apskritai kalbos nebėra“.
Balansuoja elementariausiu būdu
Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikavo biudžeto projektą teigdama, kad jai susidaro įspūdis, jog valstybės biudžetas formuotas tarsi paprasta pinigų ir išlaidų sąmata, kuri balansuojama pačiu elementariausiu būdu.
„Tiesmukas perskirstymas, kai papildomos lėšos skiriamos tiems, kurie garsiausiai protestuoja, paimant iš tų, kurie šiandien dar tyli, leidžia pakamšyti biudžeto skyles. Tačiau ilgesnėje perspektyvoje tai duos daug žalos, nes supriešins visuomenę, – kalbėjo politikė. – Šiame biudžete nematau vietos laisvam iniciatyviam žmogui. Į išsilavinusį, kritiškai mąstantį žmogų valdantieji žiūri su nepasitikėjimu“.
Liberalė apgailestavo, kad didesnių vaiko pinigų nauda ištirps, nes dėl naujų mokesčių didės žmonių išlaidos.
Liberalas Simonas Gentvilas teigė, jog paskutinę minutę daromi pokyčiai, kurių niekas nelaukia: nei žmonės, nei verslas, nei bankai.
„Šiandien pasiūlytas mokesčių lietus niekaip nesusijęs su prognozuotu verslo standartu, kuris, pasiėmęs paskolas, turi mąstyti proaktyviai. Kai taisyklės keičiamos prasidėjus žaidimui, tai jau nebe sąžiningas žaidimas“, – iš tribūnos sakė S.Gentvilas.
Jis piktinosi, kad sveikatai, socialinei apsaugai, švietimui nuo mūsų ekonomikos skiriama vis mažiau. Be to, pasak S.Gentvilo, kitų metų biudžete nėra nieko, kas augintų motyvaciją dirbti.
Patobulintame šalies biudžeto projekte kultūros srities darbuotojų atlyginimai nuo 2020 metų sausio 1 dienos, o švietimo srities darbuotojų nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos vidutiniškai augs 10 proc., palyginti su šių metų pabaiga.
Palyginti su pirminiu biudžeto projektu, švietimo pagalbos specialistų atlyginimams didinti papildomai skiriama 10,3 mln. eurų, mokytojų – 15,6 mln. eurų, dėstytojų ir mokslininkų – 4,6 mln. eurų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo darbuotojų – 11,2 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų – 6,4 mln. eurų.
Taip pat daugiau lėšų skiriama bibliotekoms (0,3 mln. eurų), Kultūros ministerijos pavaldžių įstaigų finansavimui (1,12 mln. eurų).
Medikų atlyginimams didinti papildomai, palyginti su pirminiu biudžeto projektu, skiriama 40 mln. eurų (palyginti su 2019 metų pabaiga papildomai 122 mln. eurų), ugniagesių – 4 mln. eurų (palyginti su 2019 metų pabaiga papildomai 11,7 mln. eurų), policijos darbuotojų – 3,5 mln. eurų (palyginti su 2019 metų pabaiga papildomai 7,3 mln. eurų).
Biudžete numatytas „vaiko pinigų“ didinimas: neįgaliems, gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms – 20 eurų (nuo 70 iki 90 eurų) nuo sausio, 10 eurų (nuo 50 iki 60 eurų) visiems vaikams – nuo liepos.
Vidutinė senatvės pensija didės 30 eurų (nuo 345 iki 375 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 eurais (nuo 364,5 iki 397 eurų). Bazinės pensijos indeksavimui nuo 2020 metų liepos papildomai skiriama dar 15,9 mln. eurų, arba vidutiniškai 3,5 eurų žmogui.
Dirbantiesiems išlieka pirminis Vyriausybės siūlymas: minimali mėnesinė alga (MMA) „ant popieriaus“ padidės – 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA „į rankas“ – 41 euru.
Papildomai į valstybės biudžetą bus surinkta pajamų iš Valstybės valdomų įmonių dividendų ir pelno įmokų (52,2 mln. eurų), gyventojų pajamų mokesčio (28,7 mln. eurų), žemės pardavimo (9,3 mln. eurų) bei loterijų ir lošimų mokesčių (4,5 mln. eurų).
Seimas antradienį svarsto „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2020 metų biudžetų projektus, o taip pat pataisas dėl „Sodros“ įmokų skaičiavimo.
Valstiečiai siūlo mažinti pajamų, nuo kurių turėtų būti skaičiuojamos „Sodros“ įmokos individualių įmonių savininkams, mažųjų ir ūkinių bendrijų nariams, ribą.
Biudžeto ir finansų komitetas, kurio daugumą sudaro valdantieji, siūlo, kad šios įmokos visiems būtų apskaičiuojamos nuo 60 proc. pajamų, tuo metu Socialinių reikalų ir darbo komitetas ūkininkams ir individualia veikla besiverčiantiems žmonėms siūlo palikti 90 proc. ribą.
Dabar individualių įmonių savininkams, mažųjų ir ūkinių bendrijų nariams „Sodros“ įmokos skaičiuojamos nuo pusės pajamų, tuo metu ūkininkams, jų partneriams bei individualia veikla besiverčiantiems asmenims – nuo 90 proc. pajamų.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, tarp kurių yra ir žemdirbiai, siūloma nuo 43 iki 60 šalies vidutinių darbo užmokesčių didinti „Sodros“ įmokų lubas ir taip nuo 2021 metų jas suvienodinti su samdomiems darbuotojams taikomomis lubomis.
2020 metų „Sodros“ pajamos turėtų siekti 4,878 mlrd. eurų – 6,4 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 4,53 mlrd. eurų (8,1 proc.).
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas kitąmet bus 11,9 proc. didesnis nei šiemet – iš viso 2,304 mlrd. eurų. Tiek pat sieks ir išlaidos – jos bus 7,6 proc. didesnės negu suplanuotos 2019 metais.
200,8 mln. eurų fondo pajamų planuojama pervesti į rezervą, kuriame kitų metų pabaigoje bus sukaupta 570 mln. eurų – 25 proc. biudžeto.
2020 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,3 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,4 proc., o nedarbo lygis sudarys 5,9 proc.
Numatomas 0,2 proc. BVP valdžios sektoriaus perteklius. Planuojama, kad 2020 metų pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys apie 1,7 mlrd. eurų.
Biudžeto priėmimas numatytas gruodžio 17 dieną.
Per antrą biudžeto projekto svarstymą finansų ministras paprastai Seimą informuoja, kuriems iš komitetų, frakcijų ir Seimo narių pasiūlymų dėl papildomo finansavimo pritarta, kurie atmesti, atsako į klausimus.
Po antrojo svarstymo už biudžetą nebalsuojama, tik apsisprendžiama dėl datos, kada jis bus priimamas – iki tol dar gali būti teikiamos pataisos. Dėl jų Seimas balsuoja, o pritariama joms tik balsavus daugiau kaip pusei Seimo narių – 71.
Jeigu Seimas atmeta biudžeto projektą, ne anksčiau kaip po 5 ir ne vėliau kaip po 10 dienų skiriamas dar vienas svarstymas, tuomet pateikiamas pagal komitetų, frakcijų ir Seimo narių pastabas Vyriausybės pataisytas projektas.
Jeigu biudžetas laiku nepriimamas, jo išlaidos metų pradžioje kas mėnesį negali viršyti praėjusių metų biudžeto 1/12 išlaidų.
Valstybės biudžeto projektas nesvarstomas ir nepriimamas skubos ar ypatingos skubos tvarka.
