Kitoks turgus
Halės turgus Vilniuje – kitoks. Tai vieta, į kurią žmonės traukia ne vien apsipirkti.
Apie vidurdienį čia prasideda didysis sujudimas, nes papietauti į halėje esančias užkandines bei nedidelius restoranus susirenka ir Senamiestyje, ir tolimesnėse sostinės vietose dirbantys žmonės.
Kartu tai ir prekybos vieta, kurioje darbuojasi ir patys ūkininkai. Jie parduoda tai, ką užaugina, pagamina, iškepa, suraugina ar išrūko. Švieži produktai yra jų vizitinė kortelė, ir žmonės tai vertina.
Perka ne tik prieš šventes
„Specialiai apsipirkti važiuoju į Halės turgų, ir ne tik prieš šventes. Vieni dažnesnių mano pirkinių – naminės antys ar vištos, taip pat kiaušiniai. Man patinka ekologiškas maistas, kuriuo prekiauja ūkininkai.
Būtinai prieš Kalėdas nusipirksiu ir šviežių karpių – turiu šiame turguje savo pardavėjų. O šiaip atvažiuoju į jį daržovių bei šviežių ir džiovintų vaisių“, – užklausta, kas dažniausiai atsiduria pirkinių maišelyje, atsakė kamerinio dainavimo žvaigždė Judita Leitaitė.
Halės turgus yra ta vieta, iš kurios tuščiomis negrįžta nei liaudies dainų atlikėja Veronika Povilionienė, nei televizijos žurnalistė, labdaros projektų sumanytoja Edita Mildažytė.
Nes turgus yra išskirtinė vieta. Jos neįmanoma prilyginti prekybos centrams, kuriuose svarbiausia – aptarnauti pirkėją kuo skubiau. Čia – viskas kitaip. Nes už dažno prekystalio stovi žmonės, kurie parduota tai, ką patys užaugino, iškepė ar pagamino. O jiems rūpi pakalbinti pirkėjus, išrinkti tai, ko jiems reikia, prireikus – ir patarti.
Atkeliauja ir pavalgyti
Pasak Halės turgaus vykdomojo direktoriaus Leono Jucio, didžiausias šurmulys čia būna šeštadieniais bei sekmadieniais. Žmonės savaitgalį miega ilgai, o tada traukia valgyti vėlyvųjų pusryčių. Vieni populiariausių halėje – tai be lukšto virti „Benedikto“ kiaušiniai.
Apskritai šioje turgavietėje įsivyravo neįprastos prekybos vietos įvaizdis. Nes halėje viena po kitos įsikūrė išskirtinės maitinimo vietos ir vis dar jų atsiranda naujų.
6,5 euro. Tiek dienos pietūs kainuoja mėsos krautuvėlėje Halės „deli“ „Gegio stalui“. Porcijos joje – didžiulės, o antrasis patiekalas visada būna iš kokios nors lietuviškos mėsos ar paukštienos.
Nuo antradienio iki penktadienio čia gaminami dienos pietūs, o savaitgaliais ruošiamas ir delikatesas, trumpiau – „deli“. Tai šios krautuvėlės išskirtinis, žydiškas patiekalas „pastrami“ – specialiu būdu paruošta jautienos krūtininė. Ji marinuojama sūryme maždaug savaitę, po to įtrinama prieskoniais, rūkoma ir galop iškepama krosnyje.
Taip pagamintos jautienos galima įsigyti ir kitoje turgaus vietoje – „City Chef“ užkandinėje.
Turgus – turizmo žemėlapyje
„Patys kemšame dešreles iš kiaulienos, jautienos bei kalakutienos, kepame paštetą, sumušame sviestą. Pagaminame ir pusgaminių – mėsos griliui ar kepti orkaitėje. Čia pat turime ir savo mėsinę, ko gero, ji mažiausia Lietuvoje“, – nusišypsojo Halės „deli“ savininkas Valentinas Lukoševičius.
Maždaug prieš šešerius metus jis, grįžęs iš Airijos, ėmėsi mėsininko darbo – kartu su pussesere Jūrate Valiukaite atidarė mėsos krautuvėlę Užupyje, vėliau – ir šiame turguje. Tačiau prieš pusmetį pirmosios mėsinės nebeliko – visas dėmesys buvo sutelktas į esančią Halės turguje.
„Susiradome mėsos ir paukštienos tiekėjų – mažų ūkių. Pavyzdžiui, jautieną perkame iš ūkininko Zarasų rajone, kalakutieną – Kretingoje, kiaulieną – iš Ventos, vištas – iš Švenčionių, Kalėdoms ančių atsivežame iš Panevėžio rajono. Mūsų gamybai ir prekybai įtaką daro sezoniškumas – būtina atsižvelgti į tai, ko ir kada žmonėms reikia“, – pasakojo V.Lukoševičius.
Jo teigimu, Halės turguje savaitgaliais prasideda „tikras turgus“ – į jį traukia ne tik įprastiniai pirkėjai, bet ir turistai, ypač prieš šventes.
V.Lukoševičius, pats kažkada apkeliavęs kone visą pasaulį, pamaitina kalbančius angliškai, vokiškai, ispaniškai, itališkai, japoniškai ir kitaip. Juo labiau kad Halės turgus yra pažymėtas ir Vilniaus turizmo žemėlapyje – dažna turistų grupė iš Senamiesčio pro Aušros vartus atžingsniuoja į jį pasižvalgyti, pavalgyti ir ko nors nusipirkti.
Gamina barbekiu
Naujas taškas Halės turguje – tai BBQ (barbekiu) namai „City Chef Smokehouse“. Jų sumanytojai yra du jaunuoliai Justas ir Artūras, kurie prieš keletą metų savo verslą pradėjo maisto furgonėlyje.
Dabar Vilniuje, J.Basanavičiaus gatvėje, veikia „City Chef“ restoranas bei lapkritį atidarytas restoranėlis halėje.
„Pagrindinis mūsų patiekalas yra barbekiu, kurį gaminame iš jautienos bei kiaulienos, o dabar – dar ir vištienos. Dienos pietums išverdame ir sriubos, tad 5,9 euro – ir sotumas yra garantuojamas“, – patikino kepykloje besidarbuojantis Augustas.
Įkūrė sūrinę
Kita vieta, savo prigimtimi labai besiskirianti nuo „mėsininkų“, – tai išskirtinių sūrių krautuvėlė „Say Cheese“. Halės turgus tapo trečia vieta Vilniuje, kur ji įsikūrė.
„Turguje darbuojamės nuo rudens, bet žmonės, kurie mūsų sūrius pirkdavo kitose krautuvėlėse, mus ir čia susirado. Jie džiaugiasi, kad įsikūrėme jiems patrauklioje vietoje, arčiau namų“, – pratarė Romanas Andrejevas.
Jis – pardavėjas, kuris noriai ir uoliai papasakoja apie kiekvieno sūrio skonio savybes, gamybą bei kilmės istoriją. Taigi užsukusiems pasmalsauti bus sunku atsispirti pagundai ką nors nusipirkti.
Ūkininkų zona
Ir vis dėlto – mėsa. Būtent jos prieš Kalėdas į turgų trauks žmonės, o tie, kurie halėje lankysis ne pirmą kartą, tikėtina, pirks ją iš tų ūkininkų, kuriuos geriausiai pažįsta.
Prekiauti į Vilnių iš Šalčininkų kone kasdien atvyksta Vitalijus Užalovičius bei jo brolis. Mėsos prekyba – tai jo tėvų sukurtas verslas. Turguje jie prekiauja ir jų pačių ūkyje užaugintais broileriais, ir kitokia mėsa – jautiena, kiauliena, veršiena. Gyvulius superka iš smulkiųjų ūkių Vilniaus rajone, veža į skerdyklą, o paskui atvėsintą mėsą patys išpjausto ir paruošia parduoti.
„Mama Danuta šį darbą dirba jau 20 metų. Ir mus su broliu jo išmokė“, – patikino Vitalijus.
Keletą dienų per savaitę, dažniausiai savaitgaliais, į turgų atvyksta ūkininkai iš Molėtų rajono Loreta ir Darius Šeikai. Jie turi savo limuzinų veislės mėsinių galvijų ūkį. Į turgų atveža šviežią, pačių paruoštą mėsą.
Bet ar kiekvieną ūkininką turgus įsileidžia? „Ko gero, tai priklauso ir nuo ūkininkų gamintojų išradingumo ir jų gaminių kokybės. Ūkininkų konkurencija labai didelė, bet labai didelis ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos dėmesys turgavietėms. Turi būti prekiaujama tik tuo, kas šviežia ir kokybiška.
Mums labai svarbios ir šeimos – ūkininkų dinastijos, kai tėvai pas mus pradėjo dirbti, o dabar – ir jų vaikai. Pirkėjams tai irgi priimtina, nes jie bendrauja, tariasi, gauna nuolaidų už lojalumą“, – paaiškino L.Jucys.
Raugina ne tik daržoves
Viena tokių išskirtinių prekeivių – jau dvidešimt metų šiame turguje savo gaminius parduodanti Franciška Voinilo iš Nemėžio. Jos prekės – tai rauginti obuoliai, kopūstai, burokėliai, cukinijos, pomidorai.
„Kasmet būtina sugalvoti ir pasiūlyti pirkėjams ką nors naujo. Jie – išrankūs. Nepatiks – nueis pas kitą pardavėją“, – užsiminė moteris.
Brangiausias iš jos gaminių – raugintos slyvos, jų kilogramas kainuoja 12 eurų. „Bet joms paruošti sugaištama daugiausia laiko“, – patikino ji.
Graikiški pietūs
Ypatinga „porelė“ turguje – krautuvėlė „Graikas.lt“ ir prieš porą mėnesių atidarytas nedidelis restoranas „Graikai“. Pastarojo bruožas – švieži, karšti, pagal graikiškas receptūras pagaminti patiekalai.
„Visa tai sukūrė mano draugas Simas Lietuvininkas. Jo mama gyvena Graikijoje, taigi ir jis pats dažnai į ją keliauja“, – laukdamas, kol virtuvėje bus pagamintas patiekalas – ant grotelių keptos daržovės su halumio sūriu bei keptos vištienos iešmeliai – patikino Jokūbas.
Kartą kitą per savaitę pavalgyti pas „Graikus“ jis atvažiuoja iš kito miesto pakraščio – Baltupių. Kiek jis išleidžia pietums?
„Maždaug 8–10 eurų. Esu dirbantis studentas, tai kartais galiu sau tai leisti“, – nusijuokė vaikinas.
Pasak „Graikų“ restorane dirbančio Deivido, gaminti patiekalus jį ir išmokė būtent savininkas Simas. Jis pasirūpina ir tiekimu – iš Graikijos į parduotuvėlę bei restoraną suvežami būtini produktai, daržovės, šviežiai spaustas aliejus, daugybė prieskonių.
„Man čia labai patinka dirbti, – patikino Deividas. – Pavalgyti pas mus ateina ir aktorių, ir paprastų žmonių. Svarbiausia, kad jie visi noriai bendrauja.“
Troškina tikrą plovą
Halės turguje porą metų plovą ruošia Gintautas Deksnys. Jis pasidžiaugė, kad valgytojų sulaukia vis daugiau, vis daugiau žmonių perka šio patiekalo ir išsinešti. Matyt, kartą jo paragavę žmonės supranta, kad tai, ką suvalgė, nėra tik rausva ryžių košė.
„Plovas – tai Vidurinės Azijos patiekalas: uzbekų, kazachų, turkmėnų, tadžikų ir kitų.
Esu ten ne kartą buvęs, dažnai namie sau jį gamindavau, o dabar štai darau „Halės“ plovą ir džiaugiuosi, kai pavalgę žmonės jį giria“, – sakė G.Deksnys.
Pasirodo, geram plovui ypač svarbu parinkti tinkamus ryžius. Kitos jo sudedamosios dalys žmonėms dažnai esti gerai žinomos. Nes tai aviena arba jautiena, aliejus, svogūnai, morkos ir įvairūs prieskoniai.
O štai kiek ko dėti ir kiek laiko troškinti – tai jau G.Deksnio paslaptis.
