Tyrimo metu surinkta duomenų, kad finansų, investicinės veiklos, darbuotojų įdarbinimu į viešojo maitinimo įstaigas, konsultavimu užsiimančios bendrovės direktorė ir vienintelė akcininkė buvo Kauno gyventoja. Realiai šiai bendrovei vadovavo jos draugas, kuris tuo pačiu metu keliose Kauno bendrovėse dirbo tiek konsultantu, tiek direktoriaus pavaduotoju.
FNTT tyrėjai išaiškino, kad 34-erių metų vyras į buhalteriją įtraukė iš kelių bendrovių gautas sąskaitas faktūras apie neva suteiktas garso įrangos nuomos paslaugas ar nekilnojamojo turto paieškas Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje. Turima duomenų, kad dalį buhalterinės apskaitos dokumentų jam galėjo pateikti pažįstamas kaunietis, anksčiau teistas už finansinius nusikaltimus. FNTT tyrėjai nustatė, kad realiai minimų paslaugų Kaune veikianti bendrovė negavo ir niekas negalėjo jų suteikti. Įtariama, kad kaunietis turėjo galimybę naudotis savo draugės bendrovės bankų kortelėmis ir atsiskaityti grynaisiais pinigais šios bendrovės vardu. Tokiu būdu 34-erių metų kaunietis kartu su savo pažįstamu per vienus metus iš finansų, investicinės veiklos konsultavimo bendrovės pasisavino 93 tūkst. eurų.
Kauniečių, pasisavinusių dešimtis tūkstančių eurų, apgaulingai tvarkiusių apskaitą ir teikusių neteisingus duomenis, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Baudžiamasis kodeksas už šias nusikalstamas veikas numato įvairias bausmes, tarp kurių – laisvės atėmimas iki dešimties metų.
FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai tęsia ikiteisminį tyrimą ir aiškinasi aplinkybes ir asmenis, kurie galėjo pasinaudoti dar trimis jokios veiklos nevykdančiomis bendrovėmis.
