Vis dar kasdien iš litų į eurus iškeičiama suma, lygi 220 eurų.
50 eurų kiekvienam skolininkui
Spartesnis ekonomikos ir pajamų augimas, pigesnis skolinimasis, atpigę mokėjimai, išnykusios litų keitimo į eurus ir atvirkščiai išlaidos (iki 2015 m. tokios operacijos sudarė didžiąją dalį – apie 70 proc. – visų valiutų keitimo operacijų). Tokį poveikį, V.Vasiliausko teigimu, turėjo prieš penkerius metus Lietuvoje įvestas euras.
Anot V.Vasiliausko, dėl atpigusio skolinimo bendras sutaupymo efektas per penkerius metus viršijo pusę milijardo eurų.
Paaiškėjus, kad Lietuva taps euro zonos dalimi, visos didžiausios tarptautinės reitingų agentūros padidino Lietuvos kredito reitingus. Tai ir sumažėjusi rizika leido Lietuvai skolintis pigiau: Lietuvos banko skaičiavimais, dėl atpigusio skolinimo valstybė per penkerius metus sutaupė 334 mln. eurų. Ir dabar valstybė iki trejų metų terminui galėtų skolintis už neigiamas palūkanas.
Verslas dėl euro sutaupė 144 mln. eurų, namų ūkiai – 153 mln. eurų. Tokiu atveju vienas skolininkas iš namų ūkių grupės per metus vidutiniškai sutaupė 50 eurų. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad dėl to 640 tūkst. paskolas turinčių šeimų kasmet sutaupė po daugiau nei 30 mln. eurų. Įmonių metinės paskolų palūkanų išlaidos dėl euro sumažėjo vidutiniškai 29 mln. eurų. Gyventojai ir verslas dėl to per penkerius metus iš viso sutaupė beveik 300 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad šiuo metu istorinėse žemumose esančių palūkanų trečdalį sumažėjimo lėmė būtent euras. Gyventojams ir verslui dėl euro įvedimo paskolų palūkanos krito vidutiniškai 0,3–0,4 proc. punkto.
Paslaugų sektoriuje – kainų šuolis
Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, šalies bendrasis vidaus produktas dėl euro įvedimo kasmet auga po 0,4–0,6 proc. punkto sparčiau nei tuo atveju, jei euras nebūtų įvestas. Konkrečiai prie eksporto augimo euras kasmet prisidėjo mažiausiai po 200-350 mln. eurų kasmet.
Nors gyventojai būtent eurą neretai kaltina dėl kylančių kainų, ES statistikos tarnyba skelbia, kad litų keitimo į eurus poveikis kainoms buvo vienkartinis ir labai nedidelis: infliacija 2015 m. pradžioje dėl euro įvedimo padidėjo 0,11 proc. punkto. „Labiausiai kainų kilimą Lietuvoje veikia ne euras savaime, o sparčiau auganti ekonomika. Su euru tiesiog sparčiau artėjame prie ES vidurkio – tiek kainų, tiek realių pajamų“, – tikino V.Vasiliauskas.
Po euro įvedimo labiausiai brango tos prekės ir paslaugos, kurių reikšmingą sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis – restoranų, kavinių, kirpyklų, poilsio ir kultūros paslaugos. Šios paslaugos per penkerius metus pabrango daugiau nei penktadaliu. Taip pat gerokai padidėjo prekių, kurioms valdžios sprendimu nustatomi akcizai, kainos. Pavyzdžiui, alkoholiniai gėrimai ir tabakas per minėtą laikotarpį pabrango 26 proc. Pagrindinių maisto prekių kainos kilo nuosaikiau: duona, mėsos ir pieno produktai minėtu laikotarpiu pabrango mažiau nei 10 procentų.
Kainos restoranuose ir kavinėse kilo 39 proc., kirpyklose – 31 proc., poilsio ir kultūros paslaugų – 24 procentais.
„Paslaugų sektorius akivaizdžiai išsiskiria iš kitų – čia kainų augimo pokyčiai gerokai didesni nei prekių kainų kategorijoje“, – komentavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Jo teigimu, taip yra, nes didžiausią dedamąją kainų augime turi darbo užmokesčio kilimas: jei prieš eurą vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekė 550 eurų, tai šiais metais jis – 830 eurų.
