Vyras viename socialiniame tinkle aptiko skelbimą apie parduodamą automobilio „Lexus RX“ saloną ir kitas detales. Su pardavėju jis bendravo rašydamas žinutes, aptarė sandorio detales. S.Vičiūnas už pirkinį sutiko mokėti 150 eurų.
„Pardavėjas atsiuntė sąskaitos, į kurią turėjau pervesti pinigus, numerį“, – pasakojo kaunietis. Jis iškart pervedė suderėtą sumą.
Nupirktos detalės turėjo būti atgabentos iš Joniškio į Kauną autobusų siuntomis, tačiau S.Vičiūnas jų taip ir nesulaukė.
Susibūrė nukentėjusieji
„Iš pradžių tariamas pardavėjas dar žadėjo atsiųsti žadėtas detales, tačiau netrukus bendravimas visiškai nutrūko, socialiniame tinkle dingo paskyra, kuri turbūt buvo sukurta tik siekiant mulkinti žmones“, – svarstė nukentėjęs vyras.
Tuomet jis kreipėsi į policijos pareigūnus ir sužinojo, kad nuo to paties sukčiaus yra nukentėję mažiausiai 10 žmonių.
Socialiniame tinkle jie susibūrė į grupę ir nuolat bendrauja, dalijasi žiniomis apie pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus.
Nukentėjusiųjų yra ne tik Kaune, bet ir Alytuje, Elektrėnuose. Jie visi ieškojo vis kitokių automobilių detalių ir pakliuvo į spąstus.
Atskleidė gudrų mechanizmą
S.Vičiūnas tik vėliau sužinojo apie sukčių sukurptą gudrų apgavysčių mechanizmą. Jie internete nusižiūri gyventojo parduodamą daiktą, tarkime, kompiuterį.
Tuomet patys pasiūlo pirkti išgalvotą daiktą už tokią pat pinigų sumą. Šiuo atveju tai buvo automobilio „Lexus“ detalės.
Jie sutarė pirkti kompiuterį, o „Lexus“ detalių pirkėjui nurodė kompiuterio savininko banko sąskaitos numerį. Jį nesunku gauti – juk susitarta dėl daikto pirkimo.
Kompiuterio pardavėjas pamato, kad pinigai jau pervesti. Jis gali nesužinoti, kad pervedimą atliko apmulkintas „Lexus“ detalių pirkėjas, ir kompiuteris iškeliauja sukčiams.
S.Vičiūnas mano, kad tokius nusikaltimus organizuoja laisvės atėmimo bausmę atliekantys nusikaltėliai, kurie laisvėje turi pagalbininkų.
Neverta pirkti nematant
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Aleksejus Gubenka tikino, kad tokie sukčiavimo atvejai reti.
„Šioje sukčiavimo schemoje yra daug svarbių veiksnių turi būti vienoda pirkinio suma, mokėjimo nurodyme gali būti parašytas pirkinio pavadinimas“, – svarstė A.Gubenka.
Pareigūnas stebėjosi, kodėl žmonės perka brangius daiktus jų net nematydami, mat nusikaltėliai gali pakišti pluoštą fiktyvių nuotraukų. Jeigu pardavėjas įsikūręs kitame mieste, reikia prašyti draugų ar giminaičių pagalbos.
„Galbūt galima rizikuoti, jeigu pirkinio vertė siekia kelias dešimtis eurų, tačiau visiškai nepateisinama, kai žmogus nematęs siūlomos prekės perveda į sąskaitą kelis šimtus ar net tūkstančius eurų“, – kalbėjo A.Gubenka.
Jis taip pat patarė labai atsargiai elgtis, jeigu tariamai bendraujama su įmone, o pinigus siūloma pervesti į fizinio asmens sąskaitą. Jos savininkas kartais net neįtaria, kad dalyvauja nusikalstamoje schemoje.
Nėra patikimo būdo?
„Sukčiavimo schemos priklauso nuo jas kuriančių žmonių fantazijos, kaskart jose galima aptikti visai naujų detalių“, – kalbėjo A.Gubenka.
Pasak jo, vis dažniau bandoma pasinaudoti elektronine erdve, kuri suteikia įsivaizduojamą anonimiškumą, didesnę informacijos sklaidą.
Kriminalistams tirti tokius nusikaltimus nebūtinai sunkiau – viskas priklauso nuo įvykio aplinkybių, gautos informacijos.
„Nėra patikimo metodo, kaip visiškai saugiai pirkti internetu“, – įsitikinęs A.Gubenka. Jis priminė, kad patirtiems nuostoliams neviršijus 150 eurų apgavikui įstatymai net nenumato baudžiamosios atsakomybės.
Vis dar skambina
Pasak pareigūno, lig šiol neišnyko sukčių bandymai pasipelnyti, kai jie telefonu skambina žmonėms ir praneša apie neva artimuosius ištikusias nelaimes, užgriuvusiems rūpesčiams išspręsti reikalingus pinigus.
Populiarus sukčiavimo būdas – fiktyvūs skelbimai apie parduodamus automobilius, jų detales, nuomojamus būstus. Nusikaltėliai prašo sumokėti avansą ir dingsta.
122
Tiek sukčiavimo atvejų šiais metais užfiksuota Kaune
